ZOONOZIŲ SUKĖLĖJŲ ATSPARUMAS ANTIMIKROBINĖMS MEDŽIAGOMS IR TOLIAU DIDĖJA

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) ir Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ataskaitos duomenims, informuoja, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir toliau išlieka didele visuomenės sveikatos problema. Antimikrobinių medžiagų, naudojamų zoonozių (kampilobakteriozė, salmoneliozė) gydymui, efektyvumas – tampa vis mažesnis.
,,Ataskaitos duomenys ir toliau verčia skambinti pavojaus varpais. Tai rodo, kad žengiame į pasaulį, kuriame vis daugiau įprastų infekcijų tampa sunku ar net neįmanoma išgydyti. Tačiau kai kuriose šalyse vykdomos ambicingos nacionalinės politikos, ribojančios antimikrobinių medžiagų naudojimą, sąlygojo atsparumo mažėjimą. Tam, kad pavojaus varpai netaptų kurtinančia sirena, užtikrinkime, kad visose šalyse dirbtume kartu, apjungdami visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos sektorius po vieningos sveikatos skėčiu“, – pabrėžė Europos Sąjungos (ES) Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis.
Europos maisto saugos tarnybos ataskaitos duomenimis, užpernai (2017 m.) Campylobacter bakterijų atsparumas fluorochinolonams (pvz., ciprofloksacinui), kai kuriose ES šalyse buvo toks didelis, kad šie preparatai netiks sunkių kampilobakteriozių gydymui; taip pat iš žmonių išskirtų Salmonella bakterijų atsparumas  fluorochinolonams – didėja; didelis ir dauginis Salmonella bakterijų atsparumas (atsparumas trimis ir daugiau antimikrobinių medžiagų).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vyriausias mokslininkas Mike Catchpole primena, dabar pats metas imtis veiksmų, jeigu norime išlaikyti antibiotikų veiksmingumą. Ypač kelia nerimą kombinuoto atsparumo grėsmė,  esant sunkioms infekcijoms, tūkstančiai žmonių ES turėtų ribotas gydymosi galimybes.
,,Mes matome, kad kai valstybės narės įgyvendino griežtą politiką, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tarp gyvūnų sumažėjo. Tai turėtų būti įkvėpimas ir kitoms šalims“, – sako EMST vyriausioji mokslininkė Marta Hugas.
Jungtinėje ELPKC ir EMST ataskaitoje pateikiami 28 ES šalių duomenys, kurie patvirtina prieš kelerius metus identifikuoto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimą.
Užpernai (2017 m.) birželį Europos Komisija patvirtino veiksmų planą kovai su mikrobiniu atsparumu, ragindama imtis efektyvių veiksmų prieš šią grėsmę ir pripažindama, kad ji turi būti sprendžiama žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos srityse. Racionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas yra esminė priemonė, siekiant kontroliuoti antibiotikams atsparių bakterijų plitimą tarp žmonių ir gyvūnų.
Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja.
Reaguojant į situaciją dėl antimikrobinio atsparumo tendencijų Europoje, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina gyventojus  vartoti antibiotikus atsakingai – tik paskyrus gydytojui – ir taip padėti stabdyti bakterijų atsparumo antibiotikams plitimą bei išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts