Žmogaus sveikatai svarbus veiksnys – aplinkos oro kokybė

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, oro užterštumas Europos šalyse kelia didžiausią nerimą. Oro užterštumo lygis miestuose padidėja įsivyravus šaltiems orams ir suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai energetikos įmonėse, individualiuose namuose. Teršalams kauptis palankūs ramūs ir be kritulių orai.

Aplinkos oro kokybė vertinama lyginant išmatuotą teršalų koncentraciją su nustatytomis užterštumo normomis – ribinėmis vertėmis. Didžiausią įtaką miesto oro kokybei turi kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), ozonas (O3). Jie veikia aplinką ir sveikatą patys arba sudarydami chemines reakcijas su kitomis medžiagomis.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuriame gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, kitų druskų mišinių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių, nusidėvėjusių padangų, stabdžių, šaligatvių dangos dulkių ir kt. Kietosios dalelės kelia didelį susirūpinimą, nes yra labai mažos, gali prasiskverbti giliai į plaučius ir sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

Anglies monoksidu užteršia orą miesto transportas. Anglies monoksidas, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Paaštrėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas.

Sieros dioksido neigiamas poveikis pasireiškia kvėpavimo takų, akių gleivinės dirginimais, gali būti sukeltas refleksinis kosulys. Esant labai didelėms koncentracijos, net ir trumpas poveikis gali būti pavojingas. Jautriausios grupės – pagyvenę žmonės ir vaikai, sergantys širdies, kraujagyslių ligomis.

Azoto oksidai formuojasi degimo procesų metu. Pagrindinis teršalų šaltinis – automobiliai. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektrinės ir gamyklos. Azoto dioksidas (NO2) gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms.

Aplinkos ore ozono koncentracijai esant 100 μg/m³ pasireiškia galvos skausmas, koncentracijai didėjant padidėja astmos priepuolių, suaktyvėja imuninė sistema, yra prislopinama centrinė nervų sistema ir akies raumens funkcijos bei prasideda audinių uždegiminė reakcija.

2017 m. sausio 17 d. esant sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėjo Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose. Vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę (KD10 koncentracijos riba didesnė negu 50 μg/m3). Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Naujoje Akmenėje siekė 39 μg/m3 ir neviršijo paros ribinės vertės. Kietosios dalelės KD2,5 vidutinė paros norma buvo 34 μg/m3. Sieros dioksido (SO2) vidutinė paros norma išmatuota 3,4 μg/m3 (koncentracijos norma yra 125 μg/m3).

Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba sniegas. Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai.

Specialistai skelbia, kad oro tarša didina kvėpavimo ir alerginių susirgimų skaičių, įskaitant lėtines obstrukcines plaučių bei reprodukcinės sistemos ligas, plaučių uždegimą ir net tuberkuliozę. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis turi įtakos ir padidėjusiam mirtingumui bei yra 13-oje vietoje mirčių priežasčių sąraše.

Ką daryti padidėjus oro taršai?:

  • Gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, o švietimo ir ugdymo įstaigoms – atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke.
  • Vengti pasivaikščiojimų arti intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.
  • Neatidarinėti orlaidžių, langų, o vėdinant patalpas, langus ir orlaides uždengti drėgnu audiniu.
  • Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.

Straipsnyje panaudota Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Parengė: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

Random Posts