ŽIV – KAS TAI?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 93 asmenims. Tai vienuolika atvejų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. Jis patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Limfocitai yra pagrindinės specifinio imuninio atsako ląstelės, nes jos vienintelės gali specifiškai atpažinti ir atskirti įvairias svetimas medžiagas. Jie lemia organizmo imuninio atsako įvairovę, specifiškumą, atmintį.

ŽIV infekcijos sukėlėjas. 
ŽIV priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. ŽIV atakuoja žmogaus imuninę sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų.

Infekcijos šaltinis.
Infekcijos šaltinis – tai ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai per kraują, gleivines ar į pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

ŽIV simptomai.

Kūno masės mažėjimas, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas, limfmazgių padidėjimas, ryklės skausmas, viduriavimas, naktinis prakaitavimas, bėrimas, mieguistumas.

ŽIV plitimo būdai.

  • Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
  • Per kraują, dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
  • ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.

Tyrimai dėl ŽIV – bendra informacija. 
Vienintelis būdas sužinoti ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos mėginį. Galima ir kita tiriamoji medžiaga. ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV arba aptinkama ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams.

Profilaktika. 
Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį, jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga (LPL), būtina ją išsigydyti, nes sergant kita LPL padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.

Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais, vengti kraujo ir jo produktų perpylimo, naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi.

Panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikta informacija.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

 

 

Random Posts