ŽIEMĄ DIDĖJA TRAUMŲ TIKIMYBĖ                 

               Šaltuoju sezonu, dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. Pasivaikščiojimai lauke nemalonumais gali baigtis ir mažiems  vaikams, ir garbingo amžiaus žmonėms. Nuo traumų neapsaugotas niekas. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad vyresnių žmonių traumos dažnai būna rimtesnės.  Kaip sumažinti traumos riziką, į ką vertėtų atkreipti dėmesį ir ką daryti, jeigu išvengti traumos vis dėlto nepavyko?

                Kad išvengtume traumų rekomenduojame  imtis atsargumo priemonių vaikščiojant šaligatviais ar keliais, kurie padengti sumindžiotu sniegu ar ledu:

   Rinkitės tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi. Rinkitės žieminę avalynę neslidžiu padu, atsisakykite aukštakulnių.
Vaikščiokite lėčiau, neskubėkite. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti.
Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti.
Eikite mažesniais žingsniais.
Renkitės šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink Jus. Įsitikinkite, kad apranga nesumažina jūsų regėjimo kampo ir netrukdo girdėti.
Slidžiu metu neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.

   Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.
Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios ir slidžios, todėl eikite atsargiai.

   Judėdami iš vienos vietos į kitą, lipdami laiptais, į transportą ar iš jo, laikykitės už turėklų, naudokitės transporto priemone kaip ramsčiu.

Jeigu visgi paslydote ir pargriuvote, bei susižalojote, reiktų :

               Sužalotai galūnei, ar kitai kūno vietai suteikti ramybę. Vengti skausmą keliančių judesių, suteikti patogią padėtį. Negalima patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Atlaisvinti veržiančius rūbus, nuimti aksesuarus (apyrankes, žiedus, laikrodžius, nes pažeista sritis ims tinti ir vėliau tai padaryti bus sudėtinga);

              Galūnę pagal galimybes įmobilizuoti (įtvirtinami 2 sąnariai, esantys aukščiau ir žemiau lūžio vietos tam, kad galūnė nejudėtų. Galūnių įtvarams naudojamos plokščios pagalbinės priemonės: lentelės, liniuotės, surištos medžio šakelės, kartonas, slidžių lazdos, standžiai susukti laikraščiai, žurnalai ar pan. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele). Jei nėra pagalbinių priemonių – tiesiog iki sulaukiant medikų nejudinti galūnės.

              Vėsinti sužeistą vietą  (sužeista vietą šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Šaldant ledą, sniegą ar bet kokį šaldytą produktą būtina įvynioti į rankšluostį ar kitą audeklą, nedėti tiesiai ant odos. Šaltis ant sužalotos vietos laikomas 20 min., po to daroma 30 min. pertrauka);

             Pakelti galūnę (jei įmanoma nesukeliant papildomo skausmo, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą ir tinimą).

            Jei sumušama galva ar pilvas – taip pat reikia šaldyti, tuo pačiu stebint žmogaus savijautą. Sumušus galvą, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, silpnumas, mieguistumas, nedidelė temperatūra – tai smegenų sutrenkimo požymiai. Stipriau sumušus pilvą gali būti pažeisti vidaus organai, prasidėti pavojingas

gyvybei vidinis kraujavimas – atsiranda blyškumas, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, galimas sąmonės netekimas. Pastebėjus šiuos požymius reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją! Visais traumų atvejais kreipkitės į specialistus.

Žiemą skubėkite lėtai ir vaikščiokite saugiai.

Panaudota sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Gintarė Pralgauskienė

Random Posts