Vasaris – burnos vėžio profilaktikos mėnuo

Burnos vėžio profilaktikos mėnesio laikotarpiu pacientams yra siekiama priminti, jog vėžys gali atsirasti ir burnoje, o liga paveikia lūpas, dantenas, liežuvį, vidinį žandų paviršių, gomurį burnos dugną ar net seilių liaukas. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2015 m. vien nuo burnos vėžio mirė 296 asmenys, iš kurių net 236 vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė liežuvio navikas – 72, burnaryklės piktybinis navikas – 59 bei gerklaryklės ir kriaušinės kišenės piktybinis navikas – 51.

Akmenės rajono savivaldybėje 2015 metais užfiksuotos 4 mirtys dėl burnos vėžio. Šios srities navikai pasiglemžė 54–75 metų amžiaus vyrus (nustatytas 1 lūpos, 1 burnos dugno, 1 migdolo bei 1 kitų ir nepatikslintų lūpos, burnos ertmės ir ryklės dalių piktybinis navikas). Daugelio šių mirčių būtų galima išvengti, jei vėžys būtų diagnozuojamas ankščiau.

Kas gali sukelti burnos vėžį?

  • Pats didžiausias rizikos veiksnys susirgti burnos vėžiu yra tabako vartojimas – tiek cigaretės, pypkės, tiek kramtomas ar uostomasis tabakas. Kyla pavojus, kad rūkalių burnoje tris kartus dažniau nei nerūkančiųjų gali susikurti burnos vėžio ląstelės ir septynis kartus labiau tikėtina, kad jiems bus diagnozuotas gerklės vėžys. Burnos vėžio rizika yra 87% didesnis tiems, kurie niekada nerūkė, bet buvo veikiami tabako pasyviai.
  • Taip pat alkoholis didina burnos vėžio riziką, o jei tabakas ir alkoholis yra vartojami kartu, rizika burnos vėžio atsiradimui padidėja iki 30 kartų.
  • Oralinis seksas tampa problema, nes tai kelias perduoti žmogaus papilomos virusą, o vėliau susirgti burnos vėžiu.
  • Ilgalaikis deginimasis saulėje (ultravioletinių spindulių poveikis).
  • Šviesi oda (šviesi oda siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu).
  • Lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė. Gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai.
  • Prasta burnos ir dantų higiena.
  • Iki pusės visų burnos vėžio atvejų yra iš dalies dėl prastos mitybos.
  • Nusilpusi imuninė sistema.

Jei burnoje ar ant lūpos pastebėjote opą ar žaizdelę, kuri neužgyja per 3 savaites, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar odontologu. Tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Taip pat reikėtų susirūpinti, jei yra skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės ar jaučiamas gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje. Atkreipkite dėmesį į įvairius kitus požymius ar simptomus, atsiradusius burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinančius ilgiau nei 6 savaites.

Kokie gali būti prevenciniai veiksmai prieš burnos vėžį?

Apie 91% visų diagnozių burnos vėžio atvejų yra susiję su gyvenimo būdu. Tai reiškia, kad iš dalies keičiantis mūsų gyvenimo būdui, mes galime padėti sumažinti besivystančio burnos vėžio tikimybę.

  • Svarbu lankytis reguliariai pas savo odontologą. Paprastai sveikam žmogui profilaktiškai profesionalią burnos higieną reikėtų atlikti du kartus per metus ir tik labai retais atvejais pakanka vieno karto.
  • Stebėti savo burnos būklę, ypač atkreipti dėmesį į raudonos ar baltos spalvos dėmes bei opas, kurios nepasišalina per tris savaites.
  • Būdami saulėje naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
  • Mažinkite tabako ir alkoholio vartojimą.
  • Rūpinkitės savo mityba, valgykite maistą, turintį vitaminų A, C ir E, jie užtikrina apsaugą nuo burnos vėžio vystymosi. Vaisių ir daržovių vartojimas padeda organizmui apsisaugoti, nuo daugelio vėžio rūšių. Ne krakmolingos daržovės ir vaisiai bei maisto produktai, kurių sudėtyje yra karotinoidų, iš tikrųjų gali padėti sumažinti burnos vėžio riziką.
  • Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso, riboti lytinių partnerių skaičių.

Kai burnos vėžys diagnozuojamas laiku, gydymas paprastesnis, rezultatai geri – žmonės išgyvena.

Daugiau nei 250 000 žmonių per pastaruosius trejus metus įsigijo ir segi mėlyno kaspino ženklelį, kuris reiškia paramą sergantiems burnos vėžiu.

Straipsnyje panaudota Burnos sveikatos fondo informacija

Parengė: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

Random Posts