VASARIO 11 – OJI EUROPOS EPILEPSIJOS DIENA

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolis – tai staigus, nevalingas, laikinas elgesio pakitimas, apimantis sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsija diagnozuojama tada, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ir daugiau pakartotinių neprovokuotų (t. y., nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi) epilepsinių priepuolių.

Epilepsinė būklė – tai pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, trunkantys ilgiau nei 30 minučių, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės.

Epilepsijos atsiradimo priežasčių gali būti daug ir labai įvairių. Dažniausiai aiškios priepuolių priežasties nustatyti nepavyksta, bet yra žinoma, jog tai –  labai rimtas centrinės nervų sistemos pažeidimas, kurį galėjo išprovokuoti daugybe veiksnių: galvos smegenų traumos, insultas, įvairūs apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis, galvos smegenų uždegimas, augliai, paveldėjimas (manoma, kad apie 40 %. ligonių turi bent vieną giminaitį, kuris taip pat serga šia liga), stresas.

Atskiros smegenų sritys yra atsakingos už atskirų kūno dalių kontroliavimą, todėl ir epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Simptomai priklauso nuo to, kokia smegenų vietos dalis pažeista. Tačiau tam pačiam žmogui būdinga ta pati priepuolio rūšis. Priepuolio metu žmogus atlieka daug veiksmų, kurių negali kontroliuoti. Tokių kaip : seilėtekis, orientacijos sutrikimas, regos laukų iškraipymas, kurios nors kūno dalies nutirpimas, įvairių, kitiems negirdimų, garsų girdėjimas, mirgėjimas akyse, traukuliai veide ar kūne, prakaitavimas, sąmonės netekimas, pykinimas ar iš burnos besiveržiančios putos, raumenų suglebimas. Jei pakenkiama, tam tikrą raumenį ar raumenų grupę, kontroliuojanti zona, raumuo gali nustoti funkcionavęs ar pakartotinai susitraukinėti. Epilepsijos priepuolio metu, žmogus jaučia tai, ko negali kontroliuoti.

YRA SKIRIAMI EPILEPSIJOS TRAUKULIŲ TIPAI :

  • Židininiai traukuliai : paprastieji – šių priepuolių metu žmogus nepraranda sąmonės, tačiau gali nekontroliuoti rankų, kojų ar kitos kūno dalies. Pakinta skonis, kvapas, pojūčiai, klausa, gali sutrikti kalba. Sudėtingieji židininiai – prasideda nedidelėje galvos smegenų dalyje. Jie sutrikdo sąmonę ir po traukulių priepuolio dažnai atsiranda atminties sutrikimų (amnezija). Traukuliai pasireiškia: bereikšmiu žvilgsniu, nereikalingais judesiais, daiktų kilnojimu, čepsėjimu, lūpų laižymu, rankų trynimu.  Antriniai generalizuoti traukuliai pasireiškia, kai elektrinis aktyvumas išplinta ir apima visas galvos smegenis. Jie prasideda kaip paprastieji ar sudėtingieji židininiai, o po to išplinta.
  • Generalizuoti , t. y. išplitę, traukuliai. Absansai – jie dažnesni vaikams, traukulių metu sutrinka sąmonė, žmogus atrodo užsisvajojęs, pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatmena, kas buvo priepuolio metu. Gali būti besitęsiantis mirkčiojimas, kiti smulkūs judesiai. Traukuliai trunka kelias sekundes. Miokloniniai traukuliai – trumpi, žaibiški viso kūno ar jo dalių trūktelėjimai. Primena išgąstingą krūptelėjimą, gūžtelėjimą pečiais, spyrį, trunka labai trumpai. Atoniniai traukuliai – tai kaip ir mioklonijos, yra staigūs ir gali baigtis netikėtu griuvimu bei kūno sumušimu. Jų metu raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties. Kartais atonija (suglebimas) apima tik sprando raumenis, tuomet paciento galva staiga linkteli žemyn, stuktelėdama į stalą ar kitą priešais esantį objektą. Jei suglemba liemens ar kojų raumenys, pacientas linkteli visu kūnu arba klupteli. Atoniniai priepuoliai dažnai esti kartu su mioklonijomis ar toniniais priepuoliais.
  • Toniniai traukuliai – tai patys intensyviausia traukuliai, kurių metu kelioms sekundėms įsitempia kai kurie ar visi kūno raumenys, jie tarsi sukietėja tam tikroje pozoje – susirietus, išsitempus ar pakėlus rankas ir susigūžus. Toninių priepuolių ištiktojo akys dažnai krypsta aukštyn, veidas truputį pamėlsta, nes dėl raumenų spazmo trumpam sustoja kvėpavimas. Toniniai priepuoliai paprastai trumpi, kvėpavimas ir veido spalva greitai tampa normalūs.

Šios ligos gydymo pagrindinis tikslas –  sukontroliuoti priepuolius. Pirmiausia, epilepsijos gydymas pradedamas skiriant ligoniui tinkamus vaistus ir palaipsniui didinant jų dozę. Vaistais gydomos visos epilepsijos formos neatsižvelgiant į priepuolių pobūdį bei ligos formą. Tačiau svarbiausia, jog epilepsijos gydymas turi būti nepertraukiamas ir reguliarus, o dozės reguliuojamos pagal efektą bei šalutinius poveikius. Net ir nesikartojant priepuoliams vis tiek gydymas tęsiamas dar 3 – 5 metus. Staiga nutraukus vaisto vartojimą dažnai atsinaujina epilepsijos priepuoliai. Jei medikamentai nepadeda, galvojama apie operacijos atlikimą. Jos metu pašalinama smegenų sritis, atsakinga už epilepsijos priepuolius. Nors daugeliui pacientų ir toliau reikia vartoti antiepilepsinius vaistus, sumažėja jų dozės. Operacija dažniausiai atliekama , kai traukuliai kyla mažoje, griežtai apibrėžtoje smegenų srityje. Tačiau chirurginis gydymas gali būti taikomas nevisiems pacientams. Dar viena iš gydymo galimybių yra stambaus nervo (nervus vagus) stimuliacija, taikoma, kai antiepileptiniai vaistai neefektyvūs ar pasireiškia jų šalutinis poveikis. Stimuliatorius implantuojamas po raktikauliu, jo laidai apvyniojami apie nervą ir taip tam tikru režimu stimuliatorius siunčia impulsus į stimuliuoja nervą. Stimuliacija gali sumažinti traukulių pasikartojimą nuo 20 iki 40 %.

PIRMOSIOS PAGALBOS VEIKSMAI PRIEPUOLIO METU:

  • Prilaikykite krentantį žmogų, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų;
  • Užfiksuokite traukulių pradžios laiką;
  • Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą, padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų;
  • Saugokite, kad neužspringtų;
  • Atlaisvinkite drabužius;
  • Neslopinkite traukulių fizine jėga;
  • Priepuolio metu neduokite gerti ir nevežkite į ligoninę ;
  • Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite  stabiliai ant šono ir stebėkite sąmonę, kvėpavimą, pulsą.
  • Nestiprių traukulių ištiktam žmogui padėkite atsisėsti, pašalinkite visus pavojingus daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps normali.

Skubiai kviesti greitąją pagalbą reikia jei: traukuliai ištiko pirmą kartą ir nėra žinoma jų priežastis, dažnai kartojasi ir trunka ilgiau nei penkias minutes, traukuliai ištiko nėščiąją, kūdikį ar cukriniu diabetu sergantį žmogų, žmogus po traukulių neatgauna sąmonės.

 

Sveikata yra tokia pat užkrečiama, kaip ir ligos, tad būkime visi sveiki.

Random Posts