UŽTERŠTO ORO ĮTAKA ŽMOGAUS SVEIKATAI

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad per pastaruosius keletą

dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tam tikri aplinkos veiksniai, pvz., teršalai vandenyje, maiste ar ore, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, apytikriai nustatyta, kad maždaug šeštadalis visų vaikų mirties ir ligų atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais.

Nuo užteršto oro labiau nukenčia vaikai, kurie būdami aktyvesni už suaugusius, didesnę laiko dalį praleidžia lauke. Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.

Kiekvieną dieną pramonė – tai yra elektrinės ir fabrikai, transporto priemonės (ypatingai oro ir kelių), namų šildymas išmeta į orą mažas dalelytes ir dujas. Taip pat šios dalelės išmetamos apdorojant atliekas ir ūkininkaujant, ypač naudojant per daug trąšų. Aplinkos oro taršos poveikis susijęs su daugeliu sveikatos problemų atsiradimu. Vis daugėja mokslinių įrodymų, kad oro tarša ne tik neigiamai įtakoja kvėpavimo sistemos veiklą, bet ir kraujotakos sistemos veiklą.

Pats aiškiausias poveikis yra būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimas populiacijoje per metus ar ilgesnį laikotarpį ir tai susiję su ilgalaikiu kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimu. Yra nustatytas patikimas ryšys tarp vaikų sergamumo ir mirtingumo nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų ir oro taršos. Paskutiniai moksliniai tyrimai teigia, kad oro teršalai gali sąlygoti alergijų atsiradimą asmenims, turintiems genetinį polinkį. Vaikai yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui nei suaugusieji, ypač miesto teritorijoje.

Ką galite nuveikti, norėdami prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Gerai prisiminkite, kad gamyklos gamina daiktus, kuriuos Jūs naudojate. Jūs galite naudoti perdirbtą popierių ir naudotus produktus ir paskatinti savo šeimos narius rinktis prekes, pažymėtas „ekologine etikete“, tokias kaip, pavyzdžiui, skalbimo milteliai be fosforo rūgšties. Ieškokite prekių su ploniausia pakuote. Pavyzdžiui, prekybos centruose pirkite ne supakuotas, o sveriamas daržoves ir vaisius.

  • Į darbą, mokyklą arba aplankyti savo draugų važiuokite dviračiu, kiek įmanoma dažniau naudokitės viešuoju transportu.
  • Prieš išeidami iš kambario išjunkite šviesas, televizorių ir kompiuterį.
  • Pasodinkite medelį! Jis sugeria ore esantį anglies dioksidą – šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
  • Bandykite naudotis produktais, paženklintais etikete „ozonui nedarantis žalos“.
  • Padrąsinkite savo šeimą pasirūpinti senų šaldytuvų ir oro kondicionierių perdirbimu ir užtikrinkite, kad fluorinti sieros ir anglies junginiai neišsiskiria į atmosferą.
  • Skatinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus perdirbti buitinę techniką ir taip apsaugoti aplinką, o ne mesti ją į sąvartynus.
  • Skatinkite savo šeimos narius, draugus bei kaimynus rūšiuoti buitines atliekas.

 

Panaudota Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts