UŽKREČIAMŲJŲ LYTIŠKAI PLINTANČIOMIS INFEKCIJOMIS IR ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSU EPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS APŽVALGA

2017 metais Lietuvoje, lyginant su 2016 m., sumažėjo sergamumas gonorėja, padidėjo sergamumas chlamidioze ir ŽIV infekcija; sergamumas sifiliu išliko stabilus.

  • ŽIV infekcija
  • 2017 metais užregistruoti 263 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai (220 vyrų ir 43 moterys). Iš viso iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje užregistruota 3012 ŽIV infekcijos atvejų (2 402 – vyrai, 610 – moterų). Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2017 metais padidėjo palyginus su 2016 metais (nuo 7,4 iki 9,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2017 metais užregistruoti Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, žemiausi – Tauragės ir Kauno apskrityse. Akmenės rajono savivaldybėje 2015-2017 m. sergamumo ŽIV infekcija neužregistruota.
  • Keturi iš dešimties (42,2 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV buvo 30–39 metų amžiaus asmenys. Lytinis ŽIV plitimo būdas sudarė trečdalį – 31,6 proc. (24,7 proc. – heteroseksualus ir 6,8 proc. – homoseksualus) visų naujai išaiškintų atvejų; tuo tarpu švirkščiamųjų narkotikų vartojimas – pusę – 51,7 proc. – visų atvejų, 16,3 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas bei užregistruotas vienas perinatalinio (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo atvejis. Beveik pusė užsikrėtusiųjų ŽIV prezervatyvais, galinčiais sumažinti ŽIV perdavimo riziką, nesinaudoja arba naudojasi retai.
  • Sifilis
  • Sergamumo sifiliu rodiklis 2017 metais lyginant su 2016 metais išliko stabilus – atitinkamai 5,3 ir 5,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2017 metais užregistruoti Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, žemiausi – Tauragės ir Utenos apskrityje. 2017 metais dažniausiai sifiliu sirgo Kelmės, Akmenės ir Ukmergės rajonų bei Vilniaus miesto gyventojai. Lyginant su 2016 metais, 2017-aisiais sergamumas sifiliu labiausiai – 3 kartus – išaugo Akmenės rajone: atitinkamai nuo 0,49 iki 1,51 atv./10 tūkst. gyventojų. 2014 m. Akmenės rajono savivaldybėje registruoti 9 sifilio atvejai, 2015 m. – 8 atvejai, 2016 m. – 1 atvejis, 2017 m. – 3 atvejai.
  • Lietuvoje beveik pusę užsikrėtusiųjų sifiliu sudarė 25–39 metų amžiaus grupės asmenys, dažniausiai miestų gyventojai, vyrai kiek dažniau nei moterys. Daugiau nei pusės sifilio atvejų tariamas infekcijos šaltinis nežinomas. Trečdalis sifiliu užsikrėtusių vyrų, kaip galimą infekcijos šaltinį, nurodė atsitiktinį arba pažįstamą asmenį, tuo tarpu penktadalis sifiliu užsikrėtusių moterų – sutuoktinį ar sugyventinį. Kas trečias (32,5 proc.) sifiliu užsikrėtęs vyras nurodė 2–3 ir daugiau lytinių partnerių, o kas trečia (32,0 proc.) moteris – vieną lytinį partnerį per pastaruosius 12 mėnesių. Apsaugos priemonėmis – prezervatyvais, galinčiais sumažinti riziką užsikrėsti sifiliu ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, pusė užsikrėtusiųjų iš viso nesinaudoja arba naudojasi retai. Beveik pusė (46,8 proc.) sifilio atvejų Lietuvoje diagnozuota ankstyvoje susirgimo stadijoje. 2017 metais užregistruotas įgimto sifilio atvejis (2016 m. – 0). 3,2 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis. Iš jų 4 vyrai ir moteris. 2017 metais daugiau nei trečdalis sifilio atvejų buvo išaiškinta privalomai tiriant kraujo donorus. Šių atvejų protokoluose (formoje Nr. 151-9/a) epidemiologiniai ir kiti duomenys nepateikti. Todėl 35,4 proc. visų užregistruotų sifilio atvejų epidemiologiniai ir kiti duomenys nežinomi.

Gonorėja

  • 2017 metais Lietuvoje užregistruota 70 gonorėjos atvejų. Sergamumo gonorėja rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo: nuo 4,2 iki 2,5 atvejo atitinkamai 2016 ir 2017 metais. Aukščiausi sergamumo gonorėja rodikliai užregistruoti Tauragės, Vilniaus ir Alytaus apskrityse, žemiausi – Šiaulių ir Utenos apskrityse. Akmenės rajono savivaldybėje 2016 m. registruoti 2 asmenys (0,97/10 000 gyv.), sergantys gonorėja.
  • Gonorėja dažniausiai diagnozuota vyrams, miestų gyventojams. Daugiau nei pusė susirgusiųjų gonorėja buvo 25–34 metų amžiaus asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Keturi iš dešimties (46,7 proc.) gonorėja užsikrėtę vyrai, kaip tariamą infekcijos šaltinį, nurodė atsitiktinį arba pažįstamą asmenį. Kas antra gonorėja užsikrėtusi moteris nurodė, kad galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio ar sugyventinio. Daugiau nei pusė gonorėja užsikrėtusių vyrų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių turėjo 2–3 lytines partneres (-ius), tuo tarpu pusė moterų – vieną lytinį partnerį. Dauguma gonorėja užsikrėtusių asmenų apsaugos priemonėmis – prezervatyvais, galinčiais sumažinti riziką užsikrėsti gonorėja ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), nesinaudoja arba naudojasi retai. 4,3 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja nurodė, lad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

 

Chlamidiozė

  • 2017 metais Lietuvoje užregistruoti 397 chlamidiozės atvejai. Sergamumo chlamidioze rodiklis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, padidėjo – atitinkamai nuo 12,1 iki 14 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Aukščiausi sergamumo chlamidioze rodikliai užregistruoti Vilniaus ir Kauno apskrityse, žemiausi – Telšių ir Šiaulių apskrityse. Akmenės rajono savivaldybėje 2017 metais užregistruotas 1 chlamidiozės susirgimo atvejis.
  • Dauguma užsikrėtusiųjų chlamidioze – miestų gyventojai, dažniau vyrai nei moterys. Dauguma užsikrėtusiųjų chlamidioze buvo jauni 20–34 metų amžiaus asmenys, turintys vidurinį arba aukštąjį/aukštesnįjį išsilavinimą. Daugiau nei trečdalis (36,6 proc.) vyrų, kuriems diagnozuota chlamidiozė, tariamu infekcijos šaltiniu nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį. Daugiau nei trečdalis (38,2 proc.) moterų – sutuoktinį/sugyventinį arba nuolatinį partnerį. Kas antru atveju tariamas infekcijos šaltinis neišaiškintas. Vyrai dažniau nei moterys nurodė 2–3 ir daugiau lytinių partnerių per metus. Apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų priemonėmis – prezervatyvais, galinčiais sumažinti riziką užsikrėsti chlamidine infekcija, naudojamasi retai arba iš viso nesinaudojama. 1,3 proc. užsikrėtusiųjų chlamidioze nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

 

Tyrimai

2017 metais atlikti 209 922 tyrimai dėl ŽIV, 193 213 – dėl sifilio, 134 643 – dėl gonorėjos ir 8 950 – dėl chlamidiozės. Lyginant 2017 metus su 2016 m., laboratorinių tyrimų skaičius dėl ŽIV infekcijos, sifilio ir gonorėjos – sumažėjo, chlamidiozės – padidėjo

Sveikatos priežiūros įstaigų, jų padalinių ir kitų juridinių asmenų, atliekančių ŽIV tyrimus, 2017 metais sumažėjo su 2016 m. – atitinkamai 115 ir 108. Įstaigų, kurios pranešė apie atliktus ŽIV tyrimus, skaičius sumažėjo Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir Utenos apskrityse, o Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse – išliko toks pat

Tyrimų dėl ŽIV 2017 metais atlikta 1,3 proc. mažiau nei 2016 metais. 2017 metais, kaip ir ankstesniais metais, dominavo dvi dėl ŽIV tiriamų asmenų grupės – kraujo donorai ir nėščiosios. Lyginant su 2016 m., pastarųjų grupių asmenų tyrimų dėl ŽIV 2017 m. padaugėjo tarp nėščiųjų, tuo tarpu tarp kraujo donorų – sumažėjo. Per pastaruosius trejus (2015–2017) metus sumažėjo dėl ŽIV ištirtų narkotikus vartojančių asmenų, tačiau padaugėjo tyrimų tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Tuo tarpu asmenų, kurie kreipėsi pasitikrinti savo noru, skaičius keletą metų buvęs stabilus, 2017 m. sumažėjo. Per pastaruosius trejus metus padaugėjo dėl ŽIV ištirtų migrantų, pabėgėlių ir užsieniečių. Vertinant kasmetinį LPI atvejų skaičių (virš 600 atvejų), galima konstatuoti, kad sergančiųjų LPI ištyrimas dėl ŽIV yra nepakankamas, tačiau remiantis atskirų įstaigų duomenimis, dėl LPI besikreipiantys asmenys tikėtina tiriami dėl ŽIV ne kaip LPI pacientai, o kaip besitikrinantieji savo noru arba „kiti“.

 

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos leidinį „Užkrečiamųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis ir žmogaus imunodeficito virusu epidemiologinės situacijos apžvalga Lietuvoje 2017 m. “

Paruošė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

Random Posts