Trumpai ir aiškiai apie storosios žarnos vėžį

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Viena iš jų, storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa teikiama vyrams ir moterims nuo 50 m. iki 74 m. amžiaus, vieną kartą per dvejus metus.

Storosios žarnos vėžiu vadinamas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys – viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų. Dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai. Šis vėžys gali pažeisti bet kurią gaubtinės ar tiesiosios žarnos dalį, tačiau dažniausiai išsivysto nusileidžiančiosios gaubtinės žarnos apatinėje dalyje, riestinėje ar tiesiojoje žarnoje.

Išskiriamos storosios žarnos vėžio rūšys:

  • Daugiau kaip 95 proc. storosios žarnos onkologinių susirgimų sudaro adenokarcinomos. Adenokarcinoma išsivysto iš žarnos vidų klojančio liaukinio epitelio ląstelių. Liaukinės ląstelės išskiria gleivių. Gleivės drėkina žarnų vidinį paviršių, ir išmatos lengviau slysta žarnynu.
  • Dvi retos gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenokarcinomos rūšys vadinamos mucinine ir žiedinių ląstelių karcinoma. Šiais terminais apibūdinama naviko ląstelės išvaizda pro mikroskopą.
  • Plokščiųjų ląstelių vėžys. Plokščiojo epitelio ląstelės (panašios į odos ląsteles) ir liaukinės ląstelės iškloja žarnų vidines sieneles. Tai reta vėžio rūšis.
  • Karcinoidiniai navikai. Karcinoidas – reta ir keista lėtai augančio neuroendokrininio naviko rūšis. Šie vėžiai auga hormonus gaminančiuose audiniuose, ypač virškinimo sistemoje. Dažniausiai išsivysto tiesiojoje ir gaubtinėje žarnoje.
  • Sarkoma – tai organizmo atraminių ląstelių (tokių kaip kaulų ar raumenų ląstelės) vėžys. Didžioji dalis gaubtinėje ar tiesiojoje žarnoje randamų sarkomų yra lejomiosarkomos. Šie vėžiai pradeda vystytis lygiųjų raumenų ląstelėse. Jie gydomi kitaip negu adenokarcinomos.
  • Limfoma vadinamas limfinės sistemos vėžys. Limfomos sudaro tik apie vieną procentą visų gaubtinėje ar tiesiojoje žarnoje randamų vėžių. Jų gydymas taip pat labai skiriasi nuo kolorektalinių vėžių gydymo.

Rizikos veiksniai:

  • Amžius. Daugiau kaip 90 proc. atvejų nustatoma vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms
  • Pacientas arba jo giminaičiai yra sirgę gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu ir (arba) jiems buvo nustatyta žarnų polipų.
  • Gyvenimo būdas: nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir nesubalansuota mityba.

Simptomai. Ankstyvosios stadijos gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio simptomai gali būti šie:

  • nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas;
  • pilvo arba tiesiosios žarnos skausmas;
  • nepilno išsituštinimo jausmas;
  • be aiškios priežasties atsiradę tuštinimosi pokyčiai (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas), trunkantys ilgiau negu šešias savaites;
  • kraujas išmatose arba ant išmatų.

Gydymas:
Operacija;
Chemoterapija;
Biologinė terapija.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas
Airidas Povilas Stasiulis

Random Posts