TEIGIAMAS FIZINIO AKTYVUMO POVEIKIS SVEIKATAI

Sveika gyvensena – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. O fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Nors organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, dažnumo, intensyvumo, trukmės ir poilsio intervalų, bendrai galima teigti, kad jo bendras poveikis vaikų ir suaugusių organizmui yra labai teigiamas.

Fizinio aktyvumo poveikis suaugusiems asmenims.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus aerobinis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, pagerina bendrą savijautą, o kai kurios fizinio aktyvumo rūšys yra naudojamos lėtinių ligų gydymui:

  • sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
  • palaipsniui sumažėja padidėjęs arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu;
  • sumažėja rizika susirgti ateroskleroze;
  • pagerėja kraujagyslių funkcija, išsaugomas kraujagyslių elastingumas, gerėja mikrocirkuliacija;
  • pagerėja kraujo apytaka smegenyse, kas ypač svarbu protinį darbą dirbantiems asmenims;
  • gerėja audinių tolerancija gliukozei ir didėja jautrumas insulinui, todėl fizinis aktyvumas gali būti naudojamas kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktikos ir gydymo priemonė;
  • padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis;
  • tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą – osteoporozę;
  • fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai;
  • fiziniai pratimai mažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais (storosios žarnos ir krūties);
  • fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą;
  • tuo pačiu sumažina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis;
  • palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amžiumi lėčiau mažėja raumenų masė, jėga ir ištvermė;
  • palaiko sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą;
  • mažina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze.

Fizinio aktyvumo poveikis vaikams ir paaugliams: 

  • stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus;
  • gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų;
  • tobulina dar neišvystytą organizmo termoreguliaciją;
  • didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams;
  • teigiamai veikia visas raumenų grupes;
  • formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinama jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija ir pusiausvyra;
  • mažėja streso hormonų lygis kraujyje, o tai ypač aktualu vyresnių klasių moksleiviams;
  • daugiau sunaudojama energijos, sumažėja vaikų nutukimo pavojus;
  • gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose;
  • gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
  • didėja protinis darbingumas, gerėja miegas;
  • didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
  • gerėja gebėjimas bendrauti ir socialinė vaikų adaptacija.

 

 

Panaudota Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateikta informacija.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts