SPALĮ MINIMA PASAULINĖ ORGANŲ DONORYSTĖS IR ORGANŲ TRANSPLANTACIJOS DIENA

Europos tarybos iniciatyva organų donorystės ir transplantacijos diena Europoje minima nuo 1996 metų, pirmasis jos paminėjimas įvyko Šveicarijoje, Ženevoje. Minėdami tarptautinę organų donorystės dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį , bei skatinti donorystę, griauti visuomenėje dar gyvuojančius  stereotipus. Vieno mirtis išgelbėja kito gyvybę, o tragedija ir džiaugsmas žengia greta vienas kito. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 900 žmonių po įvairių organų transplantacijų. Daugiausia tarp jų tų, kuriems persodinti inkstai (daugiau kaip 800). Maždaug 100 atlikta širdies, kepenų ar plaučių transplantacija. Kai kurie persodinto organo dėka gyvena daugiau kaip 30 metų. Šiuo metu įvairių transplantacijų laukia 463 pacientai, iš jų – 30 vaikų. Kasmet maždaug 350-čiai žmonių nustoja funkcionuoti savi organai.

Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebeefektyvūs – tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys. Donorinis organas recipientui (žmogui, laukiančiam transplantacijos) parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. Organų donoru žmogus gali būti po mirties ir galima gyvoji donorystė. Gyvas būdamas – artimam giminaičiui gali dovanoti vieną inkstą ar dalį kepenų. Po mirties organų donoru galima tapti tik konstatavus smegenų mirtį arba konstatavus mirtį, kai sustoja širdis ir negrįžtamai nutrūksta kraujotaka. Organų donorystė galima pačiam žmogui gyvam esant  pasirašius sutikimą donorystei po mirties. Jei tokio sutikimo žmogus nėra pasirašęs – prašoma artimųjų sutikimo. Donoro kortelę galima gauti : užpildžius  sutikimą internetu, per elektroninės  valdžios vartus. Nuorodą galima rasti donoras.eu arba transplantacija.lt  svetainėse. Donoro kortelės turėjimas dar neapsprendžia, kad žmogus taps donoru. Po jo mirties vis tiek klausiama artimųjų. Dėl to svarbu savo nuomonę išsakyti savo artimiems, nes dažnai atsitikus nelaimei artimieji suabejoja ir nesutinka paaukoti organų jų laukiantiems žmonėms.

Organų donorystė suteikia gyvenimo viltį nepagydomai sergantiems pacientams. Donorystė ir transplantacija gali išgelbėti gyvybę, suteikti visavertį gyvenimą, leisti  dirbti, mokytis, keliauti, gyventi.

Kaip yra pasakęs popiežius Jonas Paulius II, donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui. Mirusiojo organų donorystė yra paskutinė jo dovana gyviesiems. Transplantacija suteikia galimybę mirusiojo organams gyventi kitame kūne.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Gintarė Pralgauskienė

 

 

Random Posts