Smurtas artimoje aplinkoje

Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis – fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014–2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas – dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas. Taip pat, kitas smurto rūšis, pavyzdžiui, psichologinį smurtą, yra sunkiau įrodyti ir aukos vengia kreiptis pagalbos svarstydamos „kas manimi patikės“.

Dauguma nesikreipia pagalbos
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją. Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį. Baimingas nukentėjusiųjų nuostatas sustiprina tai, kad smurtą, ypač psichologinį, sunku įrodyti.

Informacija pateikta remiantis, specializuotos kompleksinės pagalbos centro duomenimis.

Random Posts