ŠIAULIŲ APSKRITIES GYVENTOJŲ SERGAMUMAS ERKIŲ PLATINAMOMIS LIGOMIS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad dėl ypač palankaus klimato ir gamtinių sąlygų, vyravusių žiemą ir ankstyvą pavasarį, sergamumas erkių platinamomis ligomis 2019 m. itin padidėjo. Didžiausias susirgimų skaičius registruotas liepos – rugsėjo mėnesiais. Pavieniai susirgimų atvejai registruoti ir žiemos mėnesiais. 2019 m. Šiaulių apskrityje užregistruota 55 proc. daugiau sergančiųjų erkių platinamomis ligomis nei 2018 m. 2019 m. užregistruota 315 atv., 2018 m. – 202 atvejai.

2019 m. Šiaulių apskrityje buvo užregistruota 250 Laimo ligos atvejų. Lyginant pastarųjų metų duomenis, sergamumo Laimo liga rodikliai padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Joniškio rajoną. Didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai, viršijantys bendrą šalies sergamumo rodiklį, registruoti Pakruojo ir Radviliškio rajonuose.

2019 m. sergamumas erkiniu encefalitu Šiaulių apskrityje padidėjo 2,1 karto. 2019 m. sergamumas erkiniu encefalitu rodikliai padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose. Šiaulių, Pakruojo ir

Radviliškio rajonuose sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai viršijo bendrą Šiaulių apskrities ir

šalies rodiklį.

Dauguma Šiaulių apskrities gyventojų teigė, kad erkių platinamomis ligomis užsikrėtė būdami miške arba gyvenamojoje teritorijoje. Lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo atvejų erkių platinamomis ligomis galimai užsikrėtusių miške.

Klimato pokyčiai veikia iksodinių erkių paplitimą, gausą, aktyvumo trukmę, tuo pačiu ir sergamumą erkių platinamomis ligomis. Erkių platinamų ligų rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, todėl labai svarbu sudaryti nepalankias sąlygas erkių egzistavimui ir vystymuisi. Viena iš efektyviausiai erkių gausą mažinančių priemonių yra tinkama parko, poilsio, sporto vietų, vaikų įstaigų teritorijų, kapinių, kolektyvinių sodų ir aplink juos esančių plotų bei kitų miesto želdynų priežiūra: žolės šienavimas, neleidžiant jai užaugti aukščiau 20 cm., menkaverčių krūmų, brūzgynų iškirtimas, miško darbų atliekų, išvartų, nupjautos žolės, lapų išvežimas.

Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, asmenys, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje bei yra galimas erkių įsisiurbimas, skiepijami darbdavio lėšomis. Prieš skiepijantis, būtina, kad šeimos gydytojas įvertintų skiepijamo asmens sveikatos būklę. Įmonių ar įstaigų darbuotojai, kurie didžiąją dalį darbo dienos praleidžia gamtinėse zonose, turi būti aprūpinti prevencinėmis priemonėmis, mažinančiomis erkių įsisiurbimo ir jų platinamų ligų užsikrėtimo riziką (repelentai, spec. apranga), darbdavio lėšomis.

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, vakcinos nuo Laimo ligos nėra – tai reiškia, kad nepakanka pasiskiepyti, būtina taikyti ir kitas apsaugos priemones, nes niekada nėra aišku, kurį užkratą nešiojantį erkė įsisiurbs. Juolab, kad erkių įkandimai ir jų platinamos ligos yra vienodai pavojingos visoms amžiaus grupėms.

 

Random Posts