Sergamumas gripu ir UVKTI Šiaulių apskrityje

Per savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 57,0 iki 98,4 atvejų 10 tūkstančių gyventojų. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI išlieka Šiaulių mieste ir Akmenės rajone, mažiausias – Kelmės rajone (žr. lentelę). Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 12,9 proc. viso sergamumo. Lyginant su praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas gripu Šiaulių apskrityje išaugo 3,5 karto, sergamumas ŪVKTI – 1,6 karto. Iš visų susirgusiųjų ŪVKTI daugiausia serga vaikai (72,9 proc.). Gripas kliniškai diagnozuotas 354 asmenis, iš jų – 144-iems vaikams. Daugiausia gripo atvejų registruota Šiaulių mieste, Šiaulių ir Akmenės rajone. Per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo buvo hospitalizuoti 28 asmenys, iš jų – 14 vaikų.

lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI

 

 

 

Miestas/ rajonas

 

3 sav.  (sausio 18-24 d.)

 

4 sav. (sausio 25-31d.)

 

Gripo atv.sk.,

 

iš viso

 

Gripo ir ŪVKTI atv. sk., iš viso

 

 

Rodiklis

 

atv./10.000

 

gyventojų

 

Gripo atv.sk.,

 

iš viso

 

Gripo ir ŪVKTI atv.sk.,

 

iš viso

 

 

Rodiklis

 

atv./10.000

 

gyventojų

Šiaulių m. 51 919 88,6 174 1723 166,2
Šiaulių r. 14 149 35,9 64 233 56,1
Akmenės r. 24 114 54,0 71 192 90,9
Joniškio r. 0 91 38,9 5 157 67,0
Kelmės r. 9 101 34,7 16 121 41,6
Pakruojo r. 2 66 31,1 16 109 51,3
Radviliškio r. 1 148 38,3 8 207 53,5
 

Šiaulių apsk.

101 1588 57,0 354 2742 98,4

 

Suaktyvėjusią gripo virusų cirkuliaciją visoje šalyje patvirtina ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenys. 3-ąją metų savaitę laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinti net trisdešimt trys – A(H1)v ir trys – B tipo gripo virusai. Šiaulių apskrityje vienas – A(H1)v ir vienas B tipo gripo virusas.

 Šiaulių visuomenės sveikatos centras didėjant gyventojų sergamumui gripu ir ŪVKTI primena:

  • pajutus pirmuosius peršalimo ligos ar į gripą panašius simptomus (karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas, viduriavimas, vėmimas) būtina pasilikti namuose (nevykti į darbą, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas), kad tarp sveikų asmenų nebūtų platinami ligų sukėlėjai.
  • saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis (nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu).
  • kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, kadangi uždarose patalpose, kuriose žiemos metu praleidžiame daug laiko, susidaro palankios sąlygos virusams plisti;
  • tinkamai ir dažnai plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių;
  • stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, nosinaitę nedelsiant išmesti bei nusiplauti rankas;
  • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • stiprinti imuninę sistemą grūdinantis bei naudojant liaudies medicinos priemones: česnaką, ežiuolę, imbierą, vitaminą C, medų ir kt.;
  • daugiau laiko praleisti gryname ore bei valgyti daugiau vaisių, daržovių;
  • pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei avalynę;
  • susirgus nesigydyti patiems, o dėl gydymo paskyrimo kreiptis į medikus.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Daiva Kulikauskienė

Šiaulių visuomenės sveikatos centro

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. 841 596379

El.p. daiva.kulikauskiene@siauliuvsc.sam.lt

 

Random Posts