Per savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 57,0 iki 98,4 atvejų 10 tūkstančių gyventojų. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI išlieka Šiaulių mieste ir Akmenės rajone, mažiausias – Kelmės rajone (žr. lentelę). Bendroje Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje dominuoja ŪVKTI, gripas sudaro 12,9 proc. viso sergamumo. Lyginant su praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas gripu Šiaulių apskrityje išaugo 3,5 karto, sergamumas ŪVKTI – 1,6 karto. Iš visų susirgusiųjų ŪVKTI daugiausia serga vaikai (72,9 proc.). Gripas kliniškai diagnozuotas 354 asmenis, iš jų – 144-iems vaikams. Daugiausia gripo atvejų registruota Šiaulių mieste, Šiaulių ir Akmenės rajone. Per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo buvo hospitalizuoti 28 asmenys, iš jų – 14 vaikų.
lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI
|
Miestas/ rajonas |
3 sav. (sausio 18-24 d.) |
4 sav. (sausio 25-31d.) |
||||
|
Gripo atv.sk.,
iš viso |
Gripo ir ŪVKTI atv. sk., iš viso
|
Rodiklis
atv./10.000
gyventojų |
Gripo atv.sk.,
iš viso |
Gripo ir ŪVKTI atv.sk.,
iš viso
|
Rodiklis
atv./10.000
gyventojų |
|
| Šiaulių m. | 51 | 919 | 88,6 | 174 | 1723 | 166,2 |
| Šiaulių r. | 14 | 149 | 35,9 | 64 | 233 | 56,1 |
| Akmenės r. | 24 | 114 | 54,0 | 71 | 192 | 90,9 |
| Joniškio r. | 0 | 91 | 38,9 | 5 | 157 | 67,0 |
| Kelmės r. | 9 | 101 | 34,7 | 16 | 121 | 41,6 |
| Pakruojo r. | 2 | 66 | 31,1 | 16 | 109 | 51,3 |
| Radviliškio r. | 1 | 148 | 38,3 | 8 | 207 | 53,5 |
|
Šiaulių apsk. |
101 | 1588 | 57,0 | 354 | 2742 | 98,4 |
Suaktyvėjusią gripo virusų cirkuliaciją visoje šalyje patvirtina ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenys. 3-ąją metų savaitę laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinti net trisdešimt trys – A(H1)v ir trys – B tipo gripo virusai. Šiaulių apskrityje vienas – A(H1)v ir vienas B tipo gripo virusas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras didėjant gyventojų sergamumui gripu ir ŪVKTI primena:
- pajutus pirmuosius peršalimo ligos ar į gripą panašius simptomus (karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas, viduriavimas, vėmimas) būtina pasilikti namuose (nevykti į darbą, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas), kad tarp sveikų asmenų nebūtų platinami ligų sukėlėjai.
- saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis (nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu).
- kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, kadangi uždarose patalpose, kuriose žiemos metu praleidžiame daug laiko, susidaro palankios sąlygos virusams plisti;
- tinkamai ir dažnai plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių;
- stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, nosinaitę nedelsiant išmesti bei nusiplauti rankas;
- vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
- stiprinti imuninę sistemą grūdinantis bei naudojant liaudies medicinos priemones: česnaką, ežiuolę, imbierą, vitaminą C, medų ir kt.;
- daugiau laiko praleisti gryname ore bei valgyti daugiau vaisių, daržovių;
- pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei avalynę;
- susirgus nesigydyti patiems, o dėl gydymo paskyrimo kreiptis į medikus.
Daugiau informacijos suteiks:
Daiva Kulikauskienė
Šiaulių visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. 841 596379
El.p. daiva.kulikauskiene@siauliuvsc.sam.lt
