RUGSĖJO 26 D. BUVO MINIMA PASAULINĖ APLINKOS APSAUGOS IR SVEIKATOS DIENA .

 

Šiais metais ši diena skirta Pasaulio maisto tvarumui ir saugai (angl. Global food safety and sustainability) ir ja siekiama atkreipti dėmesį į saugesnio maisto, taupesnį vandens ir maisto naudojimo skatinimą, o bendruomenes paraginti labiau vertinti tvarią maisto gamybą.

Siekdamos turėti švaraus vandens ir maistinių medžiagų išteklius, bendruomenės vis labiau vertina tvarią maisto gamybą. Taip pat svarbu, kad ji būtų saugi, kuo naudingesnė sveikatai ir kuo mažiau kenksminga aplinkai. Labai svarbu mažinti maisto atliekas ir veiksmingai naudoti gamtos išteklius, tokius kaip švarus vanduo. Maisto sauga skirta apsaugoti nacionalinę maisto produktų tiekimo grandinę nuo pavojingų mikrobų ir cheminių medžiagų.

Kadangi naujos grėsmės maisto saugai kyla nuolat ir maisto tiekimas tampa vis globalesnis, būtina stiprinti maisto saugos sistemą visose šalyse. Maisto gamybos pokyčiai, platinimas ir vartojimas, aplinkos pokyčiai, nauji ir besiformuojantys patogenai, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia vis didesnių  problemų nacionalinei maisto saugos sistemai. Padidėję kelionių mastai ir prekyba didina tikimybę maisto užterštumą platinti tarptautiniu mastu.

Per maistą plintančios ligos yra vis didesnė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Maistas gali būti užterštas bet kuriame etape:  nuo gamybos iki vartojimo. Taip pat jo užteršimas gali būti aplinkos užterštumo rezultatas, pvz., vandens, dirvožemio ar oro.

Su maistu plintančios ligos trukdo socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikatos priežiūrai, kenkia nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai.

Pasaulyje, kuriame gaminame pakankamai maisto, kad galėtume maitinti visus, vienas iš devynių žmonių kiekvieną naktį eina miegoti alkanas. Badas ir nepakankama mityba yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Kasmet pasaulyje išmetama 1,3 mlrd. tonų maisto, maždaug trečdalis visų pagamintų maisto produktų  yra prarandama ir iššvaistoma. O tai reiškia ne tik praleistą progą pagerinti pasaulinį aprūpinimą maistu, bet ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Didėjant vartojimui, didėja ir vartojimo keliamas neigiamas poveikis aplinkai, o kartu ir sveikatai. Todėl aplinkos apsauga ir taršos mažinimas labai priklauso nuo visuomenės sąmoningumo.

Gerinti gamintojų ir vartotojų sąmoningumą, taip pat atrasti tvarų, naudingą maistą, kuris šiuo metu yra išmetamas – tai naudingos priemonės, padėsiančios sumažinti nuostolius ir atliekų kiekį.

Saugią bei sveiką aplinką privalome susikurti patys. Niekas už mus to nepadarys. Todėl į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Juk švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas  turi būti visos visuomenės rūpestis.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

 

 

 

 

Šiais metais ši diena skirta Pasaulio maisto tvarumui ir saugai (angl. Global food safety and sustainability) ir ja siekiama atkreipti dėmesį į saugesnio maisto, taupesnį vandens ir maisto naudojimo skatinimą, o bendruomenes paraginti labiau vertinti tvarią maisto gamybą.

Siekdamos turėti švaraus vandens ir maistinių medžiagų išteklius, bendruomenės vis labiau vertina tvarią maisto gamybą. Taip pat svarbu, kad ji būtų saugi, kuo naudingesnė sveikatai ir kuo mažiau kenksminga aplinkai. Labai svarbu mažinti maisto atliekas ir veiksmingai naudoti gamtos išteklius, tokius kaip švarus vanduo. Maisto sauga skirta apsaugoti nacionalinę maisto produktų tiekimo grandinę nuo pavojingų mikrobų ir cheminių medžiagų.

Kadangi naujos grėsmės maisto saugai kyla nuolat ir maisto tiekimas tampa vis globalesnis, būtina stiprinti maisto saugos sistemą visose šalyse. Maisto gamybos pokyčiai, platinimas ir vartojimas, aplinkos pokyčiai, nauji ir besiformuojantys patogenai, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia vis didesnių  problemų nacionalinei maisto saugos sistemai. Padidėję kelionių mastai ir prekyba didina tikimybę maisto užterštumą platinti tarptautiniu mastu.

Per maistą plintančios ligos yra vis didesnė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Maistas gali būti užterštas bet kuriame etape:  nuo gamybos iki vartojimo. Taip pat jo užteršimas gali būti aplinkos užterštumo rezultatas, pvz., vandens, dirvožemio ar oro.

Su maistu plintančios ligos trukdo socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikatos priežiūrai, kenkia nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai.

Pasaulyje, kuriame gaminame pakankamai maisto, kad galėtume maitinti visus, vienas iš devynių žmonių kiekvieną naktį eina miegoti alkanas. Badas ir nepakankama mityba yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Kasmet pasaulyje išmetama 1,3 mlrd. tonų maisto, maždaug trečdalis visų pagamintų maisto produktų  yra prarandama ir iššvaistoma. O tai reiškia ne tik praleistą progą pagerinti pasaulinį aprūpinimą maistu, bet ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Didėjant vartojimui, didėja ir vartojimo keliamas neigiamas poveikis aplinkai, o kartu ir sveikatai. Todėl aplinkos apsauga ir taršos mažinimas labai priklauso nuo visuomenės sąmoningumo.

Gerinti gamintojų ir vartotojų sąmoningumą, taip pat atrasti tvarų, naudingą maistą, kuris šiuo metu yra išmetamas – tai naudingos priemonės, padėsiančios sumažinti nuostolius ir atliekų kiekį.

Saugią bei sveiką aplinką privalome susikurti patys. Niekas už mus to nepadarys. Todėl į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Juk švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas  turi būti visos visuomenės rūpestis.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

 

Random Posts

Parašykite komentarą