Priklausomybė nuo kompiuterio

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos 1 klasių mokiniams buvo pateikta savikontrolės anketa: „Ar esi priklausomas nuo kompiuterio?“ Anketinėje anoniminėje apklausoje dalyvavo 84 mokiniai. Susumavus anketos rezultatus, nuo 8 iki 12 balų surinko 37 mokiniai, tai rodo naudojimąsi kompiuteriu normą. 42 mokiniai surinko nuo 13 iki 18 balų: priklausomybės nėra, tačiau yra būtina skirti daugiau laiko vaikui ir atkreipti dėmesį į jo užsiėmimus. Nuo 19 iki 24 balų surinko 5 mokiniai, o tai jau priklausomybė nuo kompiuterio, būtina kreiptis į psichologą ar psichiatrą.

Valstybinio psichikos sveikatos centro parengta atmintine tėvams „Kai kompiuteris tampa geriausiu draugu“ pasidalinta su klasių auklėtojais, kad jie galėtų suteikti ar skleisti aktualią ir reikalingą informaciją moksleivių tėvams.

Patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią kompiuterinės priklausomybės išsivystymui (psichologė L. Bratikaitė):

  1. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Pasiūlykite jam veiklų ir skatinkite jo domėjimąsi;
  2. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Jeigu keičiasi nuotaika, vadinasi, jis emociškai pernelyg į tai įsitraukia;
  3. Nepražiopsokite! Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti. Tai svarbus simptomas;
  4. Ribokite prie kompiuterio praleidžiamą laiką;
  5. Stebėkite, kad kas pusę valandos vaikas padarytų 15 minučių pertrauką;
  6. Reikėtų susirūpinti, jei stebimi psichologiniai ir fiziniai pripratimo simptomai: nesugeba baigti žaisti (sako: „tuoj“ ar „gerai gerai“, tačiau vis vien niekaip nebaigia; ignoruoja paliepimus ar prašymus nustoti žaisti);
  7. Tampa nesvarbus bendravimas su namiškiais ir draugais (nebenori kartu eiti į kiemą ar važiuoti į svečius, nebesidomi namų ruošos darbais ir nebeatlieka jam priskirtų darbų, mažiau kalbasi su namiškiais, pyksta, jei įėję į kambarį tėvai/sesė/brolis kalbina ir „trukdo“ žaisti);
  8. Nešasi valgyti prie kompiuterio vietoj to, kad valgytų virtuvėje; atsiranda problemos mokykloje (neatlieka namų darbų, ima gauti prastesnius pažymius, praleidžia pamokas ir pan.);
  9. Nekreipia dėmesio į asmeninę higieną (krauna graužtukus, kurie guli po keletą dienų, „nemato“ besikaupiančių „priaugusių“ arbatos puodelių, nenori praustis, persirengti ir pan.)
  10. Keičiasi miego įpročiai;

Parengė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Virginija Grunskienė naudojantis L. Bratikaitė, Vaikų priklausomybė nuo kompiuterio

 

 

Random Posts