PER KARŠČIUS BŪTINA GERTI VANDENĮ

Daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Dalį jo prarandame natūraliai, pavyzdžiui, prakaituodami, kvėpuodami, su ašaromis ir kt., o dehidratacija galima pavadinti tokią organizmo būklę, kai vandens prarandama daugiau nei įprastai ir daugiau nei gaunama geriant ir valgant. Dėl to organizmui tampa sunkiau atlikti kai kurias gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, palaikyti pastovią kūno temperatūrą ar išskiri iš organizmo su šlapimu ir prakaitu įvairius medžiagų skilimo produktus. Be to, kai organizmas praranda per daug vandens, pavyzdžiui, sportuojant karštą dieną ar saulės atokaitoje, gausiai prakaituojant per karščius, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.

Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys. Tai ir aukšta aplinkos oro temperatūra (daugiau nei +25–28 °C), ir neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros, pavyzdžiui, dėl netinkamos – orui nelaidžios, daugiasluoksnės aprangos, specialių darbui skirtų drabužių ar uniformos ir pan., taip pat ilgai trunkantis vidutinio ar didelio intensyvumo fizinis krūvis. Gėrimų, kuriuose yra didelis kofeino kiekis, vartojimas, taip pat gali padidinti organizmo dehidrataciją, nes kofeinas, kaip ir alkoholis, suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus.

sumažėjusį skysčių kiekį organizme gali parodyti atsiradęs nuovargis, nedidelis galvos skausmas.

 

Simptomai, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją:

  • stiprus troškulys, išdžiūvusi burna ir sausas liežuvis;
  • bendras silpnumas ir galvos svaigimas;
  • širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
  • ženkliai sumažėjęs ar visai dingęs prakaitavimas;
  • vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas ar net apalpimas ir kt.

 

Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Vienintelis dalykas – gerokai padidinti skysčių suvartojimą (dažniau ir daugiau gerti), kad būtų palaikoma tinkama organizmo skysčių pusiausvyra.

Karštą dieną nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius, o sportuodami, fiziškai aktyviai atostogaudami ar dirbdami fizinį darbą lauke, kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistantį kūną, išgerkite daug daugiau skysčių, nei paprastai. Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate 3–5 stiklines, tai per karščius išgerkite ne mažiau kaip 6–10 stiklinių. Geriausiai tinka mineralinis vanduo be angliarūgštės arba kiti skysčiai, kuriuose yra šiek tiek ištirpusių druskų (elektrolitų).

Taip pat galima vėsintis ir atkurti organizmo skysčių pusiausvyrą šaltais ledais, ypač pagamintais iš vaisių sulčių ar vandeniu skiestomis sultimis. Kai oras labai karštas, geriau pasirinkti vėsius,  bet ne „ledinius“ skysčius, nes nemažai žmonių dėl didelio temperatūrų skirtumo gali susirgti „peršalimo“ ligomis.  Be to, būtinai stebėkite orų prognozes ir atkreipkite dėmesį į sinoptikų perspėjimus apie ypatingai karštas dienas ir, jeigu yra galimybė, kitaip suplanuokite savo treniruotes ar fizinius darbus lauke, o jei galima – juos visai atidėkite. Venkite intensyvaus fizinio darbo ar ilgai trunkančių pratimų labai karštomis (apie +28-30 °C ir daugiau) dienomis, nes galite gauti ir šilumos ar saulės smūgį. Išvengti nemalonių pojūčių, kuriuos galite patirti dėl karščio ir dehidratacijos, padės ir laisvi, šviesūs drabužiai iš natūralių audinių bei šviesus galvos apdangalas, apskritai būdami lauke stenkitės daugiau laiko praleisti šešėlyje ir vėjo perpučiamoje vietoje.

 

Parengta remiantis SAM  Ryšių su visuomene ir SMLPC informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Gintarė Pralgauskienė

 

 

Random Posts