Patarimai, kaip padėti skęstančiam žmogui

Vandens telkiniai visuomet buvo žmonių traukos objektai: vanduo žmones nuramina ir atpalaiduoja, o karštą vasaros dieną ir atvėsina, suteikia daug malonių akimirkų. Bauginanti skendimo statistika Lietuvoje rodo, kad gyventojai dažnai pervertina savo jėgas ir vandenyje ne kiekvienas gali jaustis saugus – išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais paskendo 144 žmonės – 12 žmonių kiekvieną mėnesį.

Kokie kriterijai leidžia teigti, kad žmogus iš tikrųjų moka plaukti ir gali saugiai jaustis vandenyje? Suaugusiam žmogui – gebėjimas nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių.

Pastebėjus skęstantįjį, žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino kaip elgtis. Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria tokiais atvejais nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai.

  1. REIKĖTŲ ĮVERTINTI SAVO JĖGAS

Pastebėjus skęstantį žmogų patariama nepulti stačia galva į vandenį, o visų pirma įvertinti savo galimybes išgelbėti. Nereikėtų skubėti padėti, jei nemokate gerai plaukti. Taip rizikuojate ir pats patekti į bėdą, nes panikos apimto skęstančiojo elgesys dažnai būna neprognozuojamas.

Pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“ Paskui apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Paprašykite aplinkinių žmonių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 (OMINTEL – 103, BITE ir TELE2 – 033, TEO – 03) ir gelbėtojus.

Šalia nesant tokių daiktų pamėginkite skęstantįjį pasiekti ranka. Kraštutiniu atveju galima priplaukti prie žmogaus ir ištraukus už plaukų nutempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis patariama tik itin patyrusiam plaukikui.

Gelbėtojui rekomenduojama stengtis išvengi kontakto su skęstančiuoju, nes šiam įsikibus nugrimzti gali abu. Jei skęstantysis gelbėtoją apsikabino iš priekio, reikėtų delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal ir atsilaisvintų jo rankos. Kitas būdas išsilaisvinti iš skęstančiojo gniaužtų – nerti kartu su juo gilyn. Suveikus instinktui išgyventi, nelaimėlis stengsis išsikapanoti į vandens paviršių, tad paleis gelbėtoją.

  1. BRANGI KIEKVIENA MINUTĖ

Skęstantį žmogų reikia gelbėti laikant tik iš nugaros pusės ir tempti vandens paviršiumi galvą laikant iškeltą virš jo. Jei brendama tvirtai remiantis į vandens telkinio dugną, gerai būtų bandyti bent aštuonis kartus padaryti oro įpūtimus.

Iš vandens ištrauktą nukentėjusįjį reikėtų paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, nevartyti jo – vanduo paprastai patenka į skrandį, o ne į plaučius. Tuomet reikia apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą ir pradėti gaivinti atliekant širdies masažą.

Jeigu medikų neiškvietėte dar prieš pradėdami gelbėti skęstantįjį, ištraukus jį į krantą tą reikėtų padaryti tik po poros minučių nuo žmogaus gaivinimo. Geriausia būtų įsijungus telefono garsiakalbį viską daryti vienu metu.

Labai svarbu nedelsti, nes klinikinė žmogaus mirtis – labai trumpa ir su kiekviena minute lieka vis mažiau galimybių nelaimėlį išgelbėti.

  1. PIRMOJI PAGALBA

Gaivinimo schema: du įpūtimai ir 30 ritmiškų krūtinės ląstos paspaudimų. Spausti reikėtų 6 cm gilumu apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), ištiestomis per alkūnę rankomis, statmenai krūtinkaulio.

Per minutę turėtų susidaryti 100, bet ne daugiau 120 krūtinės ląstos paspaudimų. Du įpūtimai turėtų trukti ne ilgiau 5 sekundžių. Žmogų reikėtų gaivinti tol, kol jis atsigaus, arba atvyks greitosios pagalbos medikai.

  1. ESMINIAI SKENDIMŲ PREVENCIJOS PRINCIPAI:
  • NEsimaudykite vienas, tegul bent nuo kranto jus stebi kitas asmuo;
  • NEperženkite savo galimybių ribų;
  • NEsielkite neatsargiai prie vandens telkinių, kurių gerai nežinote. Saugokitės vandens srovių, povandeninių objektų;
  • NEnerkite prieš tai nepatikrinę vandens gylio. Venkite nardyti, jei vanduo drumstas ir nesimato dugno;
  • NEšokinėkite į vandenį, jei ten yra besimaudančių;
  • NEikite maudytis, jei prieš tai vartojote alkoholinius gėrimus;
  • NEvalgykite ir nieko nekramtykite plaukdami, nes galite užspringti;
  • NEsimaudykite perkūnijos metu, nes vanduo yra laidus elektrai.

 

Parengė: Justina Kazickaitė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė panaudojant SMLPC medžiagą www.smlpc.lt

 

 

Random Posts