PASAULINĖ ARTRITO DIENA

Spalio 12 d. minima Pasaulinė artrito diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šią lėtinę ligą, suteikti kuo daugiau informacijos apie ligos simptomus, diagnostiką ir gydymą bei sergančiųjų darbingumo ir neįgalumo klausimus.

Viena iš sunkiausių artrito ligų yra reumatoidinis artritas, kuriuo  serga apie 0,3–1% žmonių visame pasaulyje (manoma, kad serga apie 21 mln. žemės gyventojų). Lietuvoje reumatinius negalavimus patiria maždaug 25% suaugusiųjų gyventojų. Liga gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai suserga darbingi 35–45 metų asmenys. Tarp lėtinių ligų reumatoidinis artritas yra labiausiai invalidizuojanti liga, ribojanti kasdienę ligonio veiklą. Per 10 metų apie 50% sergančiųjų tampa neįgaliais, iš jų pusė būna prikaustyti prie lovos ar vežimėlio.

Laiku nustatyta diagnozė bei ankstyvas ir efektyvus gydymas yra svarbiausi veiksniai siekiant pažaboti RA.

REUMATOIDINIS ARTRITAS

Reumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis.

REUMATOIDINIO ARTRITO SIMPTOMAI

  • – Mažakraujystė
  • – Kūno masės mažėjimas
  • – Sąnarių skausmas
  • – Raumenų silpnumas
  • – Bendras nuovargis
  • – Sąnarių deformacijos
  • – Odos mazgeliai
  • – Rytinis sąnarių sustingimas
  • – Sumažėjusi plaštakų jėga
  • – Akių sausumas

PRIEŽASTYS

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga – dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai. Autoimuninio proceso „paleidėjai” nėra žinomi. Manoma, kad jais gali būti: virusinė ar bakterinė infekcija, paveldėtas polinkis sirgti šia liga, imuninės sistemos defektai, hormoniniai bei aplinkos faktoriai, fizinės ir psichinės traumos.

LIGOS EIGA

Reumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji gali prasidėti staiga ar pelengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams. Vėliau atsiranda tipiški simptomai: sąnarių skausmas stiprėja, užtrunka iki valandos ar ilgiau (priklausomai nuo ligos aktyvumo), sąnariai patinsta. Dažnai artritas būna simetriškas – t.y. vienu metu sutinsta ir vienos, ir kitos rankų tie patys sąnariai. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais, tačiau liga tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali atsirasti kieti neskausmingi mazgeliai po oda alkūnių srityje, ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga. Kartais reumatoidinis artritas pažeidžia ir kitus organus: širdį (gali būti perikarditas, miokarditas, širdies vožtuvų pažeidimas), plaučius (pleuritas, pulmonitas), kepenis, inkstus, akis, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), osteoporozė.

KOMPLIKACIJOS

Pats reumatoidinis artritas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali atsirasti grėsmingų komplikacijų: inkstų amiloidozė, vidaus organų pakenkimas, taip pat gydymo sukeltos komplikacijos, kurios gali būti pavojingos. Dėl reumatoidinio artrito atsiranda gyvenimo būdo pokyčiai, negalia, sergantysis gali tapti priklausomas nuo aplinkinių žmonių, visiškai prikaustytas prie invalido vežimėlio ar lovos.

PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

Maistas turi būti kaloringas, su pakankamu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu. Rekomenduojama gyvulinius riebalus keisti augaliniais ar žuvų taukais (žuvų dieta – kuomet mėsos produktai keičiami žuvimi). Judesiai jūsų sąnariams yra būtini. Nemankštinami sąnariai praranda lankstumą, stingsta, aplinkiniai raumenys silpnėja. Rekomenduojami bendri pratimai, neperkraunantys sąnarių – vaikščiojimas, plaukimas. Yra ir specialūs fizinių pratimų kompleksai, kurių išmokys kineziterapeutas. Šiuos pratimus atlikite nors kartą per dieną. Tačiau jei po mankštos jaučiate skausmą, kuris užtrunka ilgiau nei dvi valandas – pratimai buvo per daug intensyvūs. Fizinį aktyvumą derinkite su poilsiu. Ūmaus uždegimo metu sąnariams reikalinga ramybė – tuomet sumažinkite fizinį aktyvumą ir daugiau ilsėkitės. Tačiau uždegimui rimstant vėl pradėkite mankštintis. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus, ir nenutraukite jų (ypač bazinių medikamentų) nepasitarę su gydytoju. Staiga nutraukti hormoninių vaistų vartojimo negalima. Vienu metu vartokite tik vieną nesteroidinį vaistą nuo uždegimo. Avėkite patogią avalynę. Naudokite lengvesnius namų apyvokos daiktus, įrankius storomis rankenomis. Jei ilgesnį laiką gulite lovoje, kelis kartus per dieną keiskite sąnarių padėtį. Miegokite ant kieto pagrindo, nedėkite pagalvės po sulenktais keliais.

 

 

Random Posts

Parašykite komentarą