Pagrindiniai oro taršos šaltiniai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tankiai apgyvendintose urbanistinėse vietovėse žmonės praleidžia apie 90 % savo laiko uždarose patalpose, t.y. apie 70 % darbo vietose ir apie 20 % savo namuose.
Žmonės, kurie dažniausiai yra jautrūs neigiamam taršos poveikiui (pvz.: labai jauni, vyresni suaugusieji, žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ar kvėpavimo ligomis), dažniausiai praleidžia dar daugiau laiko uždarose patalpose.

Aplinkos apsaugos agentūros (angl. Environmental Protection Agency (EPA)) duomenimis, uždarų patalpų oras yra 2-5 kartus labiau užterštas nei aplinkos oras. Pastaruosius dešimtmečius uždarų patalpų ore esanti tarša didėja dėl tokių faktorių kaip energiją tausojanti pastatų statyba (dažnai suprojektuojama nepakankama ventiliacija, kuri užtikrintų tinkamus oro srautus patalpose) ar sintetinių medžiagų naudojimas statybinėse medžiagose, o vėliau ir balduose, asmeninės priežiūros priemonėse, namų valymo priemonėse bei kituose gaminiuose, kuriuos naudojame kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į esamą statistiką, uždarų patalpų oro tarša tampa vis didesne problema sveikatos priežiūros specialistams, todėl EPA  nominavo šią problemą tarp pirmųjų penkių aplinkos rizikų pasaulyje.

Tipiniai uždarų patalpų oro teršėjai: lakūs organiniai junginiai iš daugumos produktų ir medžiagų (baldų, statybinių medžiagų); ozonas ( iš oro gaiviklių, dezodorantų); pesticidai, švinas, asbestas; gyvūnų pleiskanos ir pelėsiai; anglies monoksidas, aplinkos tabako dūmai.

Taigi, kur konkrečiai uždarose patalpose (namuose) ir kokius teršalus galime „sutikti“? Į šį klausimą pabandė atsakyti EPA:

  • svetainė: gyvūnų pleiskanos ir kailis, aplinkos tabako dūmai (sukelia alergiją, astmą), anglies monoksidas (pvz.: patalpose, kuriose įrengti židiniai);
  • vonios kambarys: pelėsiai (sukelia alergijas, astmą ir kitas kvėpavimo sistemos ligas);
  • miegamasis: dulkės (sukelia alergiją, astmą);
  • virtuvė: pesticidai (dažniausiai pesticidai naudojami iš gyvenamosios aplinkos atsikratyti graužikų, termitų ar kitų vabzdžių – sukelia akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeidžia centrinę nervų sistemą, didina riziką susirgti vėžinėmis ligomis), lakūs organiniai junginiai (valikliai, plovikliai), anglies monoksidas (pvz.: iš dujinės viryklės);
  • rūsys: anglies monoksidas (iš šildymo ir (arba) šaldymo įrangos, tokios kaip šildymo, ventiliacijos, oro kondicionavimo ir kitų sistemų), lakūs organiniai junginiai (dažai, dervos ir kiti chemikalai), pelėsiai, radonas (tai natūraliai susidarančios radioaktyvios dujos, kurios patenka į namus per plyšius grindyse ir sienose, kurie turi kontaktą su žeme).

Būdingi sveikatos sutrikimai, kuriuos gali sukelti uždarų patalpų oro tarša:

  • akių ir viršutinių kvėpavimo takų sudirgimai;
  • galvos skausmas, svaigimas, erzinimasis;
  • kvėpavimo sutrikimai, širdies ligos, vėžys.

Teršalų uždarose patalpose išvengimo būdai:

  • įsirengti tinkamą ventiliaciją;
  • įsirengti efektyvų oro valymo įrenginį;
  • reguliariai keisti oro filtrus;
  • mažinti teršalų galimų šaltinių ekspoziciją;
  • užtikrinti tinkamą drėgmę patalpose, t.y. 30-50 %.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

 

Random Posts