MINIMA PASAULINĖ VANDENS DIENA

„Bet kas, kuris išspręs problemas, susijusias su vandeniu, vertas dviejų Nobelio premijų – vienos už taiką, kitos – už mokslą“ – Džonas Ficdžeraldas Kenedis

Kasmet kovo 22 d. švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Pasaulinės vandens dienos problematiką. 2016 m. Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“.

Vanduo reikalingas ir buityje, ir darbe, vanduo yra dalis kasdienio darbo daugiau kaip pusei visų dirbančių pasaulio žmonių (1,5 mlrd. žmonių). Nuo vandens priklauso gydytojų, laborantų, menininkų, restoranų darbuotojų ir kitų sričių specialistų darbas. Visose darbo vietose yra būtinas saugus vanduo ir pakankamos sanitarijos sąlygos. Žmonių, dirbančių žemės ūkyje, maisto gamyboje, žuvininkystėje, miškininkystėje, darbo be saugaus vandens tiekimo neįmanoma įsivaizduoti. Sunkiai dirbančių žmonių darbo sąlygos priklauso nuo galimybių nusiprausti, atsigerti švaraus vandens. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti nuo rankų mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui.

Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą tiek pramonėje, tiek žemės ūkio, transporto bei energetikos srityse, ieškoti vandens pakartotinio naudojimo, uždarų ciklų kūrimo galimybės. Lietuvos pramonė bei kiti ūkio sektoriai turi didelį potencialą pakartotinai naudoti vandenį, kurti vandens reciklus bei uždarus vandens ciklus. Didžiausias galimybes šioje srityje turi tokios pramonės šakos kaip tekstilė, popieriaus ir kartono, metalų apdirbimo, stiklo bei energetikos įmonės.

GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ LIETUVOJE

 Lietuva – viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių – ne be reikalo vandentvarkos specialistai Lietuvą vadina vandens Kuveitu. Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras, bet ir Lietuvoje yra geriamojo vandens problemų. Šiaurės Vakarų Lietuvoje yra padidėjęs fluoridų kiekis. Daugelyje Lietuvos vandenviečių yra padidinti geležies, o kartu ir mangano kiekiai. O kaimuose nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, ir žmonės vandenį vartoja iš šachtinių šulinių, kurių vanduo dažniausiai yra užterštas nitratais ir nustatoma neleistina mikrobinė tarša.

Daugiau informacijos apie geriamojo vandens kokybę galite rasti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Ar žinote, kad:

  • Žmogaus organizmui kasdien reikia 10 litrų. (Jį pasigamina pats, endogeniniu būdu: su seilėmis – 1,5 litro; 1,5 litro pagamina skrandžio sultys; 0,7 litro – kasa; 3 litrus – žarnynas; 0,5 – tulžis).
  • Suaugusio žmogaus organizme yra apie 68 proc. vandens, iš jo kraujyje 90 proc., raumenyse – 77 proc., o smegenyse – 85 proc.
  • Nevalgęs žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens numirs aštuntą.
  • Be vandens žemėje nebūtų augmenijos, todėl nebūtų deguonies ir gyvybės.
  • Vanduo geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Visų medžiagų tirpalai, cirkuliuojantys žmogaus kūne, irgi yra vandens tirpalai.
  • Vandens paviršiuje yra nepaprastai didelė molekulių įtampa. Todėl paviršiumi lengvai bėgioja čiuožikai, kai kurie vabzdžiai. Augalai iš dirvos lengvai pasiima ištirpusias druskas, drėgmę.
  • Vanduo yra mineralas, naudingoji iškasena ir dar visiškai neištirtas.
  • Iš sugedusio čiaupo degtuko srovele per parą nuteka apie 1500 litrų vandens.
  • Vandenį sudaro vandenilis ir deguonis. Vandenilio yra trys izotopai – lengvas, sunkus, supersunkus. Deguonį sudaro taip pat trys – vieno molekulinis svoris – 16, kito – 17, trečio – 18. Taigi vanduo yra keturiasdešimt dviejų medžiagų mišinys. Didžiausią dalį sudaro lengvasis vanduo.

Saugokime ir tausokime vandenį. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie problemų sprendimo bei imtis tam tikrų veiksmų:

  • Gyvenk sveikai, vadovaukis sveikos mitybos principais.
  • Vartok mažiau produktų, kuriems pagaminti reikalingas didelis vandens kiekis.
  • Sumažink beprasmį maisto švaistymą: 30% pasaulyje pagaminto maisto lieka nesuvalgyta, o vanduo, skirtas jo gamybai, prarandamas.
  • Augink, gamink geresnės kokybės maistą, naudodamas mažiau vandens (laikantis gamtinės žemdirbystės principų daržų laistyti nereikia).

Informaciją panaudojant ištrauką iš straipsnio „Šiemet Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas” (www.smlpc.lt.) bei kitą literatūrą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Justina Kazickaitė

Random Posts

  • Keliautojų dėmesiui – pasaulyje vis dar tęsiasi tymų protrūkiai!

                       Keliautojų dėmesiui – pasaulyje vis dar tęsiasi tymų protrūkiai! Tymai – […]

  • BURNOS HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ MOKYMAS

    Tinkama burnos higiena garantuoja sveikesnius, gražesnius dantis, kurie nekels problemų. Visgi, stomatologai pastebi, kad gana prastai rūpinamasi savo burnos higiena. […]

  • BURNOS HIGIENA

    Sveiki dantys – ne tik graži šypsena, bet ir gera sveikata, todėl tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu. Ventos […]

  • Sergamumas gripu.

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis […]