LAPKRIČIO 21 DIENA — PASAULINĖ LĖTINĖS OBSTRUKCINĖS PLAUČIŲ LIGOS DIENA

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga. Jai būdingas dusulys, kosulys, skrepliavimas. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir blogina gyvenimo kokybę. Ligai progresuojant siaurėja kvėpavimo takai, per kuriuos į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau žmogus dūsta ir ramybės būsenoje.
Rūkymas – pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys. Žmogui senstant, plaučių ir visos kvėpavimo sistemos funkcijos silpnėja, ypatingai rūkančiam žmogui šis procesas tampa žymiai spartesnis. LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 metų rūkymo. Todėl atsisakymas rūkyti bet kuriame amžiuje, sulėtina šios ligos bei plaučių funkcijos sutrikimų progresavimą. Kuo anksčiau diagnozuojama lėtinė obstukcinė plaučių liga (LOPL), tuo efektyvesnis gydymas. Sergant LOPL, ligonis įkvėpti orą gali laisvai, tačiau iškvepiant – dalis oro lieka plaučiuose . Taip atsitinka dėl to, kad susiaurėja bronchų spindis ir išsiplečia bronchų alveolės.

Ligą galima nustatyti atlikę spirometrijos tyrimą. Spirometrijos metu yra nustatomas oro tūris plaučiuose. Visi kvėpavimo sutrikimų kamuojami žmonės – kosintys, skrepliuojantys, jaučiantys oro trūkumą ramybėje ar fizinio krūvio metu – turėtų išsitirti dėl galimos plaučių ligos. Jos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, bet ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Todėl šios ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti. Svarbiausia – pakeisti žmonių požiūrį į savo sveikatą ir atsisakyti svarbiausio LOPL sukeliančio veiksnio – rūkymo.
LOPL gydymas
Daugiausia dėmesio skiriama LOPL prevencijai, pabrėžiant, kad svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra rūkymas. Apie 80–90 proc. sergančiųjų LOPL yra rūkaliai. Be to, šalutinis rūkymo poveikis plaučių funkcijai yra tuo didesnis, kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti.
LOPL gydymas yra kompleksinis, apimantis medikamentinį gydymą bei nemedikamentines priemones: paciento mokymą, metimą rūkyti (jei pacientas rūko), medicininę ir socialinę reabilitaciją, mitybos koregavimą, deguonies terapiją ir išimtiniais atvejais – chirurginį gydymą. Neseniai pradėta įgyvendinti Globaline lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva (GOLD) siekiama suvienodinti supratimą ir informaciją apie šią ligą. Jos pagrindu, buvo sudarytas ilgalaikės priežiūros planas: ligos įvertinimas ir stebėjimas, rizikos veiksnių mažinimas, LOPL gydymas remisijos ir paūmėjimo metu.
Gydant LOPL, siekiama šių tikslų: mažinti ligos požymius, lėtinti ligos progresavimą, gerinti fizinio krūvio toleranciją, gerinti bendrą sveikatos būklę, mažinti mirštamumą, gydyti komplikacijas ir vykdyti jų prevenciją. Sergančiuosius LOPL svarbu nuolat gydyti, išskyrus atvejus, kai pasireiškia sunkus nepageidaujamas vaistų poveikis ar liga sparčiai sunkėja. Stabili LOPL gydoma individualiai, veikiant simptomus ir gerinant gyvenimo kokybę.
Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių ir gydymo išlaidas. Be to, gydymas lėtina kvėpavimo funkcijos sutrikimo vystymąsi ir statistiškai reikšmingai mažina mirštamumą. Bronchus plečiantys vaistai dažniausiai laikomi pagrindiniais, tinkamais simptominiam LOPL gydymui. Jie vartojami reguliariai simptomų prevencijai ar prireikus juos mažinti. Pagrindiniai bronchus plečiantys vaistai, skiriami LOPL gydyti, yra β2 agonistai, anticholinerginiai vaistai ir metilksantinai. Vartojami vieni arba įvairūs jų deriniai. Kartais dar vartojami gliukokortikoidai (dažniausiai inhaliuojami). Pirmenybė dažniausiai teikiama inhaliuojamiesiems vaistams.
Kiti galimi medikamentinio gydymo būdai yra antibiotikai ligai paūmėjus, mukolitikai, skystinantys sekretą, antioksidantai, imunostimuliatoriai ir kt.

Prognozė
LOPL nuolatos progresuoja. Vidutinė LOPL sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra šešeri metai. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Plautinė hipertenzija ir lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija, sumažėjęs kūno svoris, senyvas amžius, rūkymas labai pablogina LOPL prognozę.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Norvaišienė

 

Random Posts