KRŪTIES PATIKRA

https://www.youtube.com/watch?v=VfTg2GpWX-M

Krūties vėžys – tai krūties audinio piktybinis navikas. Dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Lietuvoje moterys krūties vėžiu serga maždaug perpus rečiau nei Prancūzijoje, Olandijoje ar Suomijoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Medikus džiugina tai, kad ryškios sergamumo didėjimo tendencijos nėra. Yra žinoma, kad vyresnės moterys serga dažniau nei jaunos. Taip pat daugiau rizikuoja negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi.

Krūties vėžio rizika padidėja moterims, kurių mėnesinės prasidėjo anksti ir toms, kurių menopauzė prasidėjo vėliau. Tai susiję su estrogenų gamyba.

Įtakos krūties vėžiui išsivystyti gali turėti ir egzogeniniai estrogenai, kurių yra kontraceptiniuose vaistuose ir pakaitinės hormonų terapijos preparatuose. Be to, krūties vėžį gali nulemti gyvensena – po menopauzės atsirandantis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas.

5–10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Jeigu moteriai nustatomi genetiniai pokyčiai, ji dažniau serga abiejų krūtų vėžiu, padidėja ir kiaušidžių arba storosios žarnos vėžio rizika. Nustačius šių genų mutacijas galima siūlyti moterims profilaktiškai pašalinti abi krūtis, kiaušides.

 Tyrimai

Krūties vėžio diagnostika nuolat tobulėja. Anksti nustatyti naviką padeda skaitmeninė mamografija, o magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais pavyksta atskleisti, kiek navikas yra išplitęs. Tai padeda ir  gydytojams, ir ligonei apsispręsti, kokia turėtų būti operacija.

Vėžio diagnozė patvirtinama morfologiškai, tai yra atlikus biopsiją, kai specialia adata tyrimams paimamas audinių stulpelis. Morfologinis tyrimas – pats svarbiausias metodas patvirtinant krūties vėžį.

Norint įveikti vėžį labai svarbu žinoti ir krūties vėžio ląstelių biologines savybes – mat skirtingas ląsteles galima veikti specifiniais vaistais. Tai sužinoti taip pat padeda biopsija.

 Biopsija. Kada atliekama?

Biopsija dėl krūties vėžio atliekama prieš operaciją, taip pat tais atvejais, kai dariniai krūtyse gydytojams neaiškūs, arba tais atvejais, jei operacija tuo metu negalima.

Ištyrus audinius paaiškėja, koks auglys – gerybinis ar piktybinis, kiek jis agresyvus, kokios jo augimo prognozės. Tai žinodami gydytojai sprendžia, kokios apimties operacija bus atliekama, koks gydymas reikalingas moteriai.

Tyrimas – tai nedidelė intervencija į kūną, atliekama taikant skausmo malšinimo priemones. Atlikus nedidelį pjūvį į krūtį įleidžiama adata ir iš didesnių ar mažesnių, kartais net neapčiuopiamų ligos židinių paimama medžiagos tyrimams. Visi veiksmai stebimi kontroliuojant rentgenu arba mamografu.
Po šio tyrimo moterims dažniausiai lieka tik didesnė ar mažesnė kraujosruva.

 Kokie požymiai turi paskatinti kreiptis į gydytoją?

Pagrindinis ligos požymis – krūtyje užčiuopiamas kietas neskausmingas darinys. Tačiau darinys neretai apčiuopiamas tuomet, kai liga jau yra pažengusi ar išplitusi. Todėl rekomenduojama moterims nuolat tikrintis.

Pagal atrankinę mamografinės patikros programą Lietuvoje 50 metų sulaukusioms moterims kas porą metų atliekamas tyrimas mamografu. Tai leidžia užtikti auglį, kai jis dar neapčiuopiamas. Tuomet galima tikėtis daug geresnių gydymo rezultatų.

Tačiau ir savityros nereikėtų pamiršti.

 

Random Posts

Parašykite komentarą