Kovo 22 d. – Pasaulinė vandens diena

ŠIŲ METŲ PASAULINĖS VANDENS DIENOS TEMA – VANDUO IR NUOTEKOS

Kovo 22 d. yra minima Pasaulinė vandens diena. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.

Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Vanduo ir nuotekos yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

Nuotekos gali būti lietaus, pramonės – gamybinės, ūkio – buities.

Paviršinės lietaus nuotekos patenka į lietaus nuotakyno šulinius.

Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką. Iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Į upes suleisti užteršti vandenys, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis nebeišsivalo. Jei į geriamąjį vandenį patenka nors šiek tiek naftos, jo jau gerti nebegalima. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.

Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio – buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos.
Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones. Į ūkio – buitinių nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Užterštumų rodiklius viršijančios nuotekos tampa gamybinėmis nuotekomis, kurios į miesto nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki ūkio – buities nuotekų užterštumo.

 

Oficialus Pasaulinės vandens dienos filmukas: https://www.youtube.com/watch?v=UrJhsH0Sz_o

Straipsnyje panaudota Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir http://www.worldwaterday.org/  informacija

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

 

Random Posts