KOVO 12-oji PASAULINĖ GLAUKOMOS DIENA

Ši lėtinė akių liga ypatinga tuo, kad pradžioje nesukelia jokių nepatogumų. Tačiau nediagnozuota ir negydoma lemia apakimą. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems per 40 metų, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. 90% glaukomos atvejų yra lėtinės eigos. Akių ligų klinikoje per metus apsilanko daugiau nei 73 tūkst. pacientų, iš kurių apie 15 tūkst. – dėl glaukomos.

GLAUKOMA                       

Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia charakteringą regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimą, dėl kurio akis apanka. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi“, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Šia liga serga ir vaikai, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. Maždaug 1 iš 7 aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.

GLAUKOMOS SIMPTOMAI

  • – Ašarojimas
  • – Akių skausmas
  • – Svetimkūnio pojūtis akyje
  • – Regėjimo aštrumo mažėjimas
  • – Akių niežėjimas
  • – Regėjimo sutrikimai

PRIEŽATYS

Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Gaminami krumplyne, skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies per ragenos ir rainelės kampe esantį audinį – trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą. Sveikos akies spaudimas gali būti 10-21 mmHg, nors įvairiems asmenims jis gali skirtis. Per parą akispūdis keičiasi, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. (Akispūdžio pokyčiai nėra susiję su arteriniu spaudimu.) Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti jei: krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nepasišalina visas; krumplynas skysčio gamina normaliai, bet pakitusios akies trabekulos, neleidžia skysčiams nutekėti. Per ilgą laiką padidėjęs spaudimas pažeidžia akies nervines skaidulas ir regos nervo diską. Regėjimas blogėja, akiplotis – erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda, – siaurėja.

GLAUKOMOS VYSTYMUISI TURI ĮTAKOS:

  1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę glaukomą).
  2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.
  3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.
  4. Kai kurių vaistų, pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.
  5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas. Atviro kampo glaukoma – tai dažniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą, ir akispūdis vis didėja.

Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę. Rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekulas ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai pakyla, todėl išsivysto ūmus glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas, kartais kitos, neaiškios priežastys. Šia glaukomos gorma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai. Normalaus akispūdžio glaukoma – tai būklė, kai atsiranda glaukomai būdingi pakitimai, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.

LIGOS EIGA

Glaukoma sukelia charakteringą regos nervo pažeidimą. Visa mūsų matoma vaizdinė informacija regos nervu sklinda į smegenis, ten ji paverčiama vaizdu. Taigi, regos nervas yra tarsi laidas tarp kompiuterio ir kompiuterio ekrano. Jei regos nervas pažeidžiamas, sutrinka visos vaizdinės informacijos patekimas į smegenis.Ilgą laiką glaukoma sergantis žmogus gali nepastebėti jokių matymo sutrikimų – regėjimas prarandamas palaipsniui. Pradžioje netenkama periferinio matymo, vėliau pažeidžiamas ir centrinis. Ligonis ilgą laiką gali net neįtarti , kad serga glaukoma, kadangi jo regėjimo aštrumas pradžioje lieka nepakitęs. Pavyzdžiui, normaliai matantis žmogus, stovėdamas prie gatvės ir žiūrėdamas tiesiai prieš save, tuo pat metu mato ir šonuose judančias mašinas. Toli pažengusia glaukoma sergantis ligonis gerai mato tik tiesiai prieš save esančius objektus. Kaip mato toks žmogus, gali suprasti kiekvienas, jeigu prieš akį pridėtume ilgą vamzdį ir žiūrėtų pro jį. Glaukoma laipsniškai siaurina akiplotį, kol pagaliau lieka tik nedidelis matymo plotelis, o vėliau išnyksta ir jis. Blogiausia yra tai, kad šios ligos pažeistas regėjimas niekuomet neatsistato.

TYRIMAS

Gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės. Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas. Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas akiplotis. Būtina nustatyti glaukomos rūšį, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika. Todėl atliekama gonioskopija – specialia linze apžiūrimas akies priekinės kameros kampas. Gydymas priklauso ir nuo to, kiek pakenktas regos nervas ir akiplotis, todėl ligoniui šie tyrimai vis kartojami.

GYDYMAS

Dauguma sergančiųjų glaukoma turi nuolat lašinti akispūdį mažinančius lašus. Kiek kartų per dieną reikia lašinti – nurodo akių gydytojas. Labai svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir lašinti vaistus vienodais laiko tarpais kasdien. Jei baigėsi vaistų buteliukas, tai nereiškia, kad liga jau išgydyta. Glaukoma – tai liga visam gyvenimui! Vykstant į kelionę, komandiruotę ar atostogauti, reikia nepamiršti pasiimti vaistų. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei, vartojant vaistus, atsirado dusulys, širdies retas plakimas, kartaus skonio jutimas, akių deginimas, niežėjimas, ašarojimas, galvos skausmas, pykinimas, vokų dirginimas. Jeigu, net ir pavyzdingai lašinant lašus, akispūdžio sureguliuoti nepavyksta, tuomet atliekamos lazerinės ar chirurginės operacijos. Glaukoma gali būti „šeimos liga“. Glaukoma nėra užkrečiama liga, tačiau ja gali sirgti daugelis šeimos narių. Todėl sergančiųjų artimieji giminės turėtų būti tikrinami akių ligų gydytojo bent 1 kartą per metus, nors regėjimo sutrikimais jie ir nesiskundžia.

PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius, atsitiktinai aptinkama glaukoma. Nuo 40 metų amžiaus reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei jūsų šeimoje yra sergančių glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30-35 metų. Sergant glaukoma negalima vartoti vyzdį plečiančių vaistų, kurių sudėtyje yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinės ašaros), vaistų nuo kosulio ar slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino. Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus darbus, ypač žemės ir miško ūkio, metalurgijos, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. Racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Norvaišienė

 

Random Posts

Parašykite komentarą