KONTROLIUOKITE SAVO KRAUJO SPAUDIMĄ

Apie 40 proc. pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje pagrindinė mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi – širdies ir kraujagyslių ligos.

Kas yra kraujospūdis?

Arterinis kraujospūdis – kraujo slėgis į arterijų sieneles. Širdis veikia kaip siurblys – sukiekvienu jos raumens susitraukimu arterijose padidėja slėgis. Kraujospūdis širdies susitraukimo momentu būna didžiausias ir vadinamas sistoliniu. Širdies raumens atsipalaidavimo metu (tarp susitraukimų) kraujospūdis būna mažiausias ir vadinamas diastoliniu. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių ligomis, nepavojingas kraujospūdis yra iki 140/90 mm Hg.

Hipertenzija (arterinio kraujo spaudimo padidėjimas) padidina širdies miokardo

infarkto, insulto riziką, gali sukelti širdies aritmiją, inkstų nepakankamumą, aklumą. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mm Hg. Kraujo spaudimo kontrolė ir profilaktinės priemonės gali sumažinti patiriančiųjų širdies miokardo infarktą ir insultą skaičių. Specialistai dar kartą primena visuomenei, kad kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti jį gydyti.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi ir

apie juos būtinai turi žinoti kiekvienas yra: paveldimumas, amžius – paprastai serga vyresni negu 35 metų amžiaus žmonės, rūkymas, alkoholis, padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, netaisyklinga mityba (per didelis druskos, riebalų, mažas kalio vartojimas), antsvoris, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, nerimas, depresija.

Pagrindiniai ligos simptomai.

Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies. Bet dažniausiai arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose. Jų metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.

Hipertenzijos prevencija.

Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių prevencija ir laiku taikomas gydymas lėmė mirtingumo nuo širdies ligų sumažėjimą. Hipertenzijos rizika gali būti sumažinta vadovaujantis šiomis rekomendacijomis:

  • Kontroliuokite kūno svorį;
  • Didinkite fizinį aktyvumą;
  • Tinkamai subalansuokite mitybą;
  • Didinkite kalio kiekį maiste;
  • Atsisakykite alkoholio, rūkymo;
  • Streso, nerimo, baimės mažinimas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts