KAD DEPRESIJA NEBŪTŲ JAUNŲ ŽMONIŲ LIGA

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa pasauline problema – nuo šios ligos kenčia 350 mln. žmonių visoje planetoje. Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga. 21- ame amžiuje ji tapo jaunų žmonių liga. Nustatyta, kad jau šiandien depresija pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja.

Jau V amžiuje pr. Kr. Hipokratas aprašė „melancholiją“- tai  nepaaiškinamas liūdesys, nemiga, dirglumas, nuovargis, apetito sutrikimai. Šiandien depresija suprantama kaip žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla, nepaisoma asmens higienos, sumažėja savigarba, atsiranda nuolatinis kaltės jausmas. Depresija laikoma vienu dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Nediagnozuota ir negydoma depresija blogina asmens gyvenimo kokybę, skatina savižudybę, lemia kitų ligų atsiradimą, pavyzdžiui, sergantieji depresija 4,5 karto dažniau patiria miokardo infarktą.

Nepaisant to, kad depresija žinoma jau daugiau kaip du tūkstančius metų, diagnozuoti depresiją ir svarbiausia tinkamai gydyti yra nepaprastai sudėtinga – tik trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą laiku diagnozavus ligą. Sudėtingumą lemia mūsų požiūris į ligą, ligos neigimas ir požiūris į ją kaip į socialinę žymą. Sergantis žmogus gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, juo labiau, kad pakliūti pas jį yra sudėtinga. Todėl, jeigu pastebėjote, kad ilgiau nei mėnesį jus kamuoja tokie požymiai:

  • prislėgta nuotaika, gyvenimas atrodo visiškai „pilkas“, dažnai kamuoja neaiškaus ilgesio jausmas, jaučiama „gyvenimo tuštuma“;
  • kažkur išnyko malonumo jausmas, neįdomu ir nesinori užsiimti mėgstama veikla;
  • jaučiamas nuolatinis nuovargis, „nekyla rankos“, kažkur dingo energija, fizinis, psichinis aktyvumas – skubėkite pas gydytoją psichiatrą, nes „juodų dienų“ būna kiekvienam, o depresija yra sekinanti liga, kuri savaime nepraeina ir labai kenkia gyvenimo kokybei.

Yra ir kitų depresijos požymių:  

  • nemiga, sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus;
  • dirglumas, jautrumas emocinei įtampai;
  • vengiama bendrauti;
  • fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ arba nerimo pojūtis;
  • nuolatinis kaltės jausmas;
  • sunku susikaupti veiklai;
  • pesimistinis ateities įsivaizdavimas;
  • polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę;
  • apetito sutrikimas;
  • potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“;
  • įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Patarimai ir profilaktika.

  • norint išvengti depresijos pasikartojimo, veiksminga psichoterapija;
  • nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo;
  • sergant depresija naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai. Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį;
  • svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais;
  • esant depresijai, pamėginkite tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą iš šalies;
  • daugiau dėmesio skirkite ne galimoms rūpesčių priežastims, o galimiems sprendimams;
  • judėkite, fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją;
  • angliavandenių turintis maistas, šokoladas taip pat turi nuotaiką gerinančių savybių;
  • kai artimas žmogus serga depresija reikia įvertinti savižudybės riziką. Ypač grėsminga yra situacija, kai yra mėginta nusižudyti ir yra savižudybės planas. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie savižudiškus ketinimus rizikos nepadidina, bet gali padėti užkirsti savižudybei kelią.

Atskirti Jūsų nuotaikos kaitą nuo rimtos psichinės ligos tai gydytojo specialisto darbas. Neužsiiminėkite savigyda, nes depresijos gydymas yra kompleksinis procesas, jis apima gydymą vaistais, socialinę pagalbą, psichoterapiją. Iki šiol medicina negali vienareikšmiškai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių. Tačiau mokslininkai nepasiduoda – visame pasaulyje yra atliekami tyrimai siekiant nustatyti galimus depresiją lemiančius faktorius.

 

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

 

Random Posts