Ką mes turėtume žinoti apie gripo sezoną?

Gripo epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų.  Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama vengti kontakto su sergančiaisiais, masinių susibūrimo vietų.

Akmenės rajono savivaldybėje gripo epidemija paskelbta nuo 2016 m. vasario 8 d.

 Kas yra gripas?

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Kokie yra gripo simptomai?

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip išvengti gripo ir ką daryti gripo epidemijos metu ?

Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra vakcina. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Tačiau net ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti, nes vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug po 2 savaičių.

Gripo epidemijos metu visuomenės sveikatos specialistai pataria:

  1. Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų įvairių sporto renginių ir švenčių metu.
  2. Kuo mažiau naudotis visuomeniniu transportu.
  3. Nesilankyti turguose, prekybos centruose.
  4. Būtina reguliariai plautis rankas. Ypač rankoms plauti tinka skystas antibakterinis muilas. Nusišluostyti rankas patariama vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu.
  5. Norint sumažinti įvairių paviršių užterštumą bakterijomis, virusais, reikia naudoti tradicines dezinfekavimo priemones bei drėgnas antibakterines servetėles. Sodą įtrinkite kempinėle ir paviršių nuplaukite karštu vandeniu. Jeigu sodos nepakanka namams tvarkyti, patariama rinktis ekologiškus valiklius. Šiuose produktuose nėra žmogui ir aplinkai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksinių medžiagų, jie yra koncentruoti, t. y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų.
  6. Neliesti veido, akių, nosies, burnos rankomis, nes per akių, nosies, burnos gleivines virusai lengvai patenka į organizmą.
  7. Vengti glaudaus kontakto su sergančiu gripu, laikytis saugaus atstumo, vengti lankytis sergančiųjų namuose.
  8. Einant į gatvę, parduotuvę ar pasivaikščioti bei darbe patartina nešioti apsauginę kaukę.
  9. Rengtis pagal orą, nesėdėti ten, kur traukia skersvėjis.
  10. Dažnai vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnu būdu.

Susirgus gripu visuomenės sveikatos specialistai pataria:

  1. Likti namuose ir kviestis mediką į namus bei vartoti jo paskirtus vaistus.
  2. Prisidengti kosint burną ir čiaudant nosį, o vienkartinę popierinę nosinaitę, po panaudojimo išmesti į sandarią šiukšlių dėžę.
  3. Būtinai vėdinti patalpas, valyti drėgnu būdu ir drėkinti buitiniais drėkintuvais, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė tirštėja ir nesugeba pašalinti susikaupusių gleivių. Sveikimo procesas dėl to gali užtrukti ilgiau.
  4. Gerklės skausmą malšinti virtu pienu su medumi įvairiomis čiulpiamomis pastilėmis su eukaliptu, mentoliu, gerklę galima skalauti ir silpnu druskos tirpalu.
  5. Nosį plauti jūros vandens tirpalu.
  6. Taip pat neužmirškite gerti daug skysčių: negazuoto ar gazuoto mineralinio vandens, kuris atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų balansą. Patartina gerti ir natūralias, ką tik išspaustas šviežias vaisių, daržovių, uogų sultis, įvairias temperatūrą mažinančias ir prakaitavimą skatinančias arbatas (ypač liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių) su citrina. Vaistažolines arbatas galima vietoj cukraus pagardinti erškėtuogių, svarainių sirupais ar medumi. Tinka į arbatas įdėti ir truputį sutarkuoto imbiero arba įlašinti į arbatą 20 lašų ežiuolės tinktūros. Sergant gripu labai tinka gerti ir žaliąją arbatą, nes joje esantys antioksidantai (polifenoliai) stiprina imuninę sistemą.
  7. Patartina ligos metu gerti sultinių – ypač vištienos, nes jie veikia raminančiai ir skystina gleives bei atstato apetitą.
  8. Neužmiršti reikia ir ekologiškų vaisių, daržovių, uogų, turinčių pakankamai vitamino C: apelsinų, kivių, obuolių, raugintų kopūstų, spanguolių, bruknių bei persimonų, granatų, įvairių oranžinių vaisių, turinčių antibakterinių savybių. Niekas negali prilygti česnakui ir svogūnui, kurie yra nepakeičiami žiemą, esant gerklės infekcijai, ar pajutus pirmuosius gripo požymius. Tinka ir krienai, nes jie stiprina imuninę sistemą.
  9. Papildyti savo maisto racioną reikėtų ir vitaminu D. Nustatyta, kad vitaminas D padeda išvengti peršalimo ligų ir gripo. Jo rasite menkės kepenyse, tune, skumbrėje, lašišoje, silkėje, kiaušinio trynyje.
  10. Kuo daugiau ilsėtis bei gerai išsimiegoti.
  11. Vengti reikėtų tabako ir alkoholio.
  12. Stenkitės visada išlaikyti gerą nuotaiką. Pastebėta, kad patenkinti ir nesijaudinantys dėl smulkmenų žmonės gripu, peršalimo ir kitomis ligomis serga rečiau, o susirgę – perserga lengviau nei pesimistai. Net niūriausias žmogus gali išmokti tapti laimingesnis, jei negalėdamas pakeisti situacijos ar aplinkybių, paprasčiausiai pakeis požiūrį į jas, o ieškodamas sprendimo būdo pamirš apie jaudulį.

 

Lankstinukas „Kaip elgtis gripo epidemijos metu?“

 

Parengė:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Justina Kazickaitė

Naudota informacija: (www.smlpc.lt, www.beligu.lt, www.ulac.lt, www.ligos, sveikas.lt)

 

Random Posts