Informacija apie krūties vėžį

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Viena iš jų – krūties vėžio prevencinė programa.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Bet kuri moteris turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau – 1,4 proc. rizika, tačiau šis susirgimas labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydomas. Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), veikiant išoriniams (aplinkos) veiksniams, tačiau 5–10 proc. krūties vėžio ir 15–20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų).
Dėl krūties vėžio atsiradę sukietėjimai būna kietesni, netaisyklingos formos ir mažiau judrūs negu fibroadenomos. Kartais jie būna neskausmingi. Oda gali susiraukšlėti, išopėti. Gali padidėti pažastų limfmazgiai.

Priežastys, didinančios riziką:
-paveldėtas polinkis;
-pirminis kiaušidžių, gimdos ar krūties vėžys ankstesniuose sveikatos įrašuose;
-pirmasis išnešiotas nėštumas po 35 metų amžiaus;
-kontraceptinių priemonių vartojimas;
-pakaitinė hormonų terapija;
-rūkymas.

Paplitimas
Vėžys yra dažniausias iš moterų vėžinių ligų, per gyvenimą juo suserga 1 iš 10 moterų, bet maždaug nuo 45 metų amžiaus sergamumas progresuojamai didėja.

Gydymas ir prognozė
Anksti diagnozuota krūties vėžio prognozė yra geresnė. Tokios moterys dažnai gydomos specializuotose krūties klinikose. Gydymas gali būti pritaikomas pagal esamą vėžio stadiją ir sukėlėjo priežastį. Galimas chirurginis, radioterapijos, chemoterapijos gydymai.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas
Airidas Povilas Stasiulis

Random Posts