GRYBAVIMO SEZONAS PRASIDEDA. RINKIME TIK GERAI PAŽĮSTAMUS GRYBUS!

Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Jie turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Daug ląstelienos. Džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai ir žuviai.

Tačiau grybai – sunkiai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyviems žmonėms, besilaukiančioms moterims ir mažiems vaikams, kurių virškinimo sistema yra jautresnė. Kai kurios grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimų. Nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų.

Pavojingiausias grybas Lietuvoje yra žalsvoji musmirė. Nepatyrę grybautojai jį gali supainioti su kai kuriomis ūmėdėmis, pievagrybiais. Mirtinai nuodingos yra baltoji ir smailiakepurė musmirės, kurių kepurėlių paviršiuje gali dažnai nebūti taškelių, lopinėlių, karpelių. Taip pat prie nuodingų grybų priskiriamos aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė. Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai – paprastoji, rausvarudė, margoji, gelsvoji, kilnioji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis, žalsvagelsvė plaušabudė, šiurpioji plaušabudė, pilkalakštė plaušabudė, stačioji plaušabudė, raudonžvynis nuosėdis, cinamoninis nuosėdis, raudonlakštis nuosėdis, kraujaspalvis nuosėdis, sieralakštis nuosėdis, dryžuotasis baltikas, pilkoji meškutė.

Požymiai, kad Jūs apsinuodijote grybais gali pasireikšti po valandos, dienos ar net kelių dienų. Pagrindiniai požymiai: pykinimas ir vėmimas; smarkus vandeningas viduriavimas; pilvo skausmai; mieguistumas; galvos svaigimas; koordinacijos sutrikimas; ašarojimas; gausus prakaitavimas; haliucinacijos; pakitęs pulsas, kvėpavimas; sąmonės praradimas; traukuliai, karščiavimas.

Pirma pagalba įtarus apsinuodijimą grybais: palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Jei žmogus sąmoningas – sukelti vėmimą. Primename, kad vėmimą galima sukelti TIK SĄMONINGAM ŽMOGUI! Apsinuodijęs grybais žmogus bet kokiu atveju turi būti gabenamas į gydymo įstaigą.

Patarimai grybautojams:

Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.

Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų.

Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20-500 metrų, nes grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus.

Maistui tinka virti, jauni grybai. Daugiausia maistinių medžiagų yra grybo kepurėlėje.

Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiam.

Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.

Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai. Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4-6 val.

Užsitęsus virškinamojo trakto sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.

Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378.

Primename ir tai, kad prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

Panaudota Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro  ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Gintarė Pralgauskienė

 

 

Random Posts