GEGUŽĖS 7 – OJI MINIMA PASAULINĖ ASTMOS DIENA

 Astma (bronchinė astma) – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais. Astma dažnai serga jauni ir darbingo amžiaus žmonės. Negydoma ar neteisingai gydoma astma palaipsniui sunkėja ir gali baigtis fatališkai. Tačiau nors astma paprastai sukelia simptomus, trunkančius ilgą laiką, ji neturėtų labai pakeisti įprasto ja sergančiojo gyvenimo, reiškia tinkamai ją kontroliuojant įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą. Lietuvoje 2018 m. šia liga naujai susirgo 12 867 gyventojai, iš kurių 621 Šiaulių miesto gyventoja (353 moterys ir 268 vyrai) (2017 metais Lietuvoje sirgo 14 652 asmenys, Šiauliuose 779 (439 moterys ir 340 vyrų).

LIGOS PRIEŽASTYS

Bronchine astma susirgusiems  vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis.
Bronchų astma glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis bronchinės astmos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).

SIMPTOMAI

  • Nerimas
  • Būklės pablogėjimas anksti ryte
  • Švokštimas krūtinėje
  • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje
  • Kosulys
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Dusulys
  • Skrepliavimas
  • Sutrikęs miegas

LIGOS EIGA

Bronchų astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Šios ligos sukelti negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo metų laikų arba būti visus metus. Bronchinės astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą.

Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan. Bronchinės astmos eiga labai nevienoda. Išgijimo požiūriu bronchų astmos prognozė yra abejotina. Tik vaikų astma dažniausiai vėliau (bręstant) kartais išnyksta. Todėl jos prognozė daug geresnė nei suaugusių.

BRONCHINĖ ASTMA VAIKUI

Kai bronchine astma susergama vaikystėje, nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Tai gali būti dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, grybeliai, žiedadulkės, tam tikri maisto produktai ir pan. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vaikai išauga šias alergijas ir su jomis atkeliavusią bronchinę astmą, todėl išgirdę diagnozę tėveliai turėtų nepanikuoti ir imtis visų įmanomų priemonių, padėsiančių kontroliuoti ligą. Pavyzdžiui, namuose panaikinti galimus infekcijos židinius, atsisakyti sausų augalų puokščių ir kiliminių dangų, vartoti daug skysčių, skiepytis nuo gripo ir pan.

BRONCHINĖS ASTMOS GYDYMAS

Suaugusiems, kenčiantiems nuo bronchinės astmos, išgyti šansų mažai. Tačiau pažengę gydymo būdai leidžia beveik nepajusti simptomų bei kontroliuoti užėjusius priepuolius. Astmai gydyti taikomi dvejopi vaistai. Tai priešuždegiminiai, slopinantys uždegimą ir simptominiai, kurie plečia bronchus ir lengvina ligos simptomus. Taip pat naudingi inhaliatoriai, kurie gerina vaistines medžiagas ir užtikrina, kad jos patektų tiesiai į uždegimo pažeistą gleivinę. Tokios inhaliacijos naudingos tiek sergant bronchine astma, tiek esant ūminiam kvėpavimo takų uždegimui.

NATŪRALUS GYDYMAS

Venkite alergiją sukeliančių maisto produktų, prirūkytų patalpų. Stenkitės būti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei gyvūnai jums sukelia astmos priepuolį, stenkitės jų vengti. Jei esate jautrus dulkėms, venkite namuose sausų puokščių ir kiliminių dangų. Jei po fizinio krūvio pradedate dusti, įkvėpkite bronchus plečiantį vaistą prieš fizinį krūvį. Jei turite PEF-metrą – didžiausios iškvėpimo srovės matuoklį, darykite atžymas ir koreguokite gydymą pagal gydytojo nurodymus. Sergantiems astma ligoniams rekomenduojami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, organizmo grūdinimas ir stiprinimas. Dažnai ligoniai neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka burnoje, patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu, suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė.

PROFILAKTIKA

Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius. Gerinti darbo ir buities sąlygas. Jei susirgote bronchine astma, vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykitės ir išvengsite ligos paūmėjimų bei komplikacijų.

 

Informacija pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Norvaišienė

Random Posts