Fizinio aktyvumo nauda

Anksčiau paviešintame straipsnyje bendrai aptarėme fizinio aktyvumo naudą senyvo amžiaus žmonėms bei onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, remiantis JAV nacionalinio vėžio instituto duomenimis. Šiandien apžvelgsime fizinio aktyvumo poveikį širdies kraujotakos sistemai bei pateiksime funkcinių treniruočių taikymo principus pagyvenusio amžiaus žmonėms. Labai svarbu suprasti, kad fiziniu aktyvumu galima ir net būtina užsiiminėti tiek sveikiems, tiek sveikatos problemų turintiems žmonėms. Dauguma mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas sumažina širdies priepuolio bei insulto tikimybę. Reguliari mankšta sumažina arterinį kraujo spaudimą, blogojo cholesterolio (MLT) kiekį ir padidina bendrą gerojo cholesterolio (DTL) kiekį kraujyje, taip apsaugodamas kraujagysles nuo oksidacijos, kuri spartina aterosklerozę. Diabetu sergantiems žmonėms fizinis aktyvumas padidina insulino jautrumą, kuris skirtas gliukozės kiekiui kontroliuoti, taip pat padidinama raumenų jėga bei pagerinamas organizmo gebėjimas įsisavinti ir naudoti deguonį. Pagerėjus gebėjimui transportuoti ir panaudoti geriau deguonies įsisavinimą, žmogaus kasdieninė veikla tampa mažiau varginanti.
Į fizinio aktyvumo sąvoką įeina ir funkcinės treniruotės, kurias organizuoja Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas projektą „Fizinio aktyvumo skatinimas bei reguliariai sportuojančių asmenų didinimas Akmenės rajone”. Projektas bendrai finansuojamas valstybės, Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas. Projekto dėka iki 2022 m. gruodžio mėn. galima dalyvauti funkcinėse treniruotėse bei pajusti jų naudą.
Pasaulio sveikatos organizacija pagyvenusiems žmonėms, kuriems daugiau nei 65 metai, fiziniu aktyvumu rekomenduoja užsiiminėti 150 – 300 minučių per savaitę vidutinio stiprumo intensyvumu arba 75 -150 min. aukšto intensyvumo treniruotėmis, kombinuojant 3 kartus per savaitę kartu su pusiausvyros ir koordinacijos pratimais. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad mažiau nei 10 minučių treniruotė neturi visiškai jokio poveikio širdies kraujotakos sistemos pagerėjimui, tačiau optimaliausias ir efektyviausiai sveikatą įtakojantis laikas svyruoja nuo 20 iki 30 minučių.
Svarbiausi akcentai vyresniems nei 65 m. asmenims yra koordinacija bei pusiausvyra, todėl funkcinių treniruočių metu tokio amžiaus žmonėms stengiamasi akcentuoti būtent šio tipo kombinuotus pratimus. Koordinacijos ir pusiausvyros pratimai padeda išvengti griuvimo rizikos, kuri sudaro 60 proc. visų traumų pagyvenusių žmonių tarpe. Be kitą ko, šio tipo treniruočių metu svarbu nepamiršti mobilumo bei tempimo pratimų treniruotės pradžioje ir pabaigoje. Būtina, kad treniruotes sudarytų atitinkamos jos dalys – įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji. Tik tinkamai parengtos treniruotės gali duoti teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, todėl būtent šios treniruotės yra puikus derinys šio amžiaus žmonėms, pasitarnausiantis kasdieninės veiklos įgūdžių pagerinimui.
Informaciją apie užsiėmimus galite rasti mūsų Facebook paskyroje bei puslapyje adresu: http://www.akmenesvsb.lt/

Rekomendacijos ir principai pateikti remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytomis gairėmis.
Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui pateikta remiantis:

  1. Myers, J. (2003). Exercise and cardiovascular health. Circulation, 107(1), e2-e5.
  2. Centers for Disease Control and Prevention. Welcome to WISQARS (Web-based Injury Statistics Query and Reporting System). 2018.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas
Airidas Povilas Stasiulis

Random Posts