FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA

 


Sveika gyvensena – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. Sveiko Europiečio kodas – 0 3 5 140 5 3 0. Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, jo prisilaikyti rekomenduoja Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos.

0 − nerūkymas.

3 − tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.

5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.

140 − sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.

5 − bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.

3 − mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.

0 − nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.

Labai svarbus sveikos gyvensenos veiksnys yra fizinis aktyvumas (FA). FA gali pasireikšti šiose gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinėje (mokslo), namų ruošos, mobilumo (transporto).

PSO fizinio krūvio rekomendacijos suaugusiems:

  • ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę;
  • ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.

PSO fizinio krūvio rekomendacijos vaikams:

  • ne mažiau 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien;
  • mažiausiai 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio kasdien.

Nors organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, dažnumo, intensyvumo ir trukmės, bendrai galima teigti, kad jo poveikis organizmui yra neabejotinai teigiamas:

  • stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus; gerėja funkcinės organizmo galimybės, organizmas lengviau prisitaiko prie ekstremalių arba staiga pasikeitusių aplinkos sąlygų;
  • tobulėja organizmo termoreguliacija;
  • didėja nespecifinis organizmo imunitetas ir atsparumas nepalankiems išorės veiksniams;
  • išlaikomas raumenų, sąnarių, raiščių, sausgyslių pajėgumas ir paslankumas;
  • efektyviau bei ekonomiškiau funkcionuoja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos;
  • mažėja padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas fizinio krūvio ir ramybės metu;
  • mažėja streso hormonų lygis kraujyje;
  • daugiau sunaudojama energijos, mažėja nutukimo pavojus;
  • gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
  • didėja didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės tonusas – didėja protinis darbingumas, gerėja miegas;
  • auga pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu;
  • gerėja gebėjimas bendrauti ir socialinė adaptacija.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts