Europos Imunizacijos savaitė

Europos Imunizacijos savaitė

Pasaulio sveikatos organizacija 2017-ųjų metų Europos imunizacijos savaitės (balandžio 24-30 d.)  šūkį sieja su asmenų vakcinacija nuo gimimo iki gilios senatvės.

♦ Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų. Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:

  • Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
  • Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., JAV praėjusio amžiaus VIII dešimtmečio pabaigoje ir IX dešimtmečio pradžioje sumažėjus vakcinacijos nuo tymų apimtims, registruotą virš 100 tymų sąlygotų mirčių, į ligonines buvo paguldytą 11 tūkst. asmenų Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius.
  • Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.

♦ Ar geriau skiepytis ar persirgti natūraliu būdu?

Nustatyta, kad „natūrali“ infekcija dažnai sukelia geresnį imunitetą nei vakcinacija. Natūrali infekcija dažniausiai sukelia imunitetą po vieno infekcijos epizodo, o vakcinos gali reikėti kelių dozių. Pvz., difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ir poliomielito vakcina yra skiriama mažiausiai tris kartus. Tačiau skirtumas tarp vakcinacijos ir natūraliai persirgtos ligos yra už imunitetą mokama „kaina“. Už vakcinaciją mokama „kaina“ yra kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. Už kiekvieną natūralią infekciją mokama „kaina“, dažniausiai, yra gerokai didesnė: pvz., natūralios poliomielito infekcijos sukeltas paralyžius, psichinio vystimosi sulėtėjimas po natūralios Hib infekcijos, kepenų funkcijos sutrikimai po natūralios hepatito B infekcijos, kurtumas po natūralios parotito infekcijos ar plaučių uždegimas po natūralios vėjaraupių infekcijos.

♦ Ką turi žinoti ir kokių saugumo priemonių imtis ką tik pasiskiepijęs asmuo?

Paskiepytas asmuo paprastai yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau paprastai po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti dūrio vietos. Nerekomenduojama iškart pasiskiepijus maudytis karštoje vonioje, kaitintis pirtyje, kadangi tai aktyvina kraujo cirkuliaciją, o tai skatina vakciną greičiau absorbuotis organizme, o ne palaipsniui veikti. Laipsniškas vakcinos įsisavinimas užtikrina saugesnį imuniteto susiformavimą.

♦  Labai daug neigiamos informacijos apie skiepus, kodėl turėčiau tikėti, kad jų reikia?

Specifinė, efektyviausia infekcinių ligų profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms yra senai įrodyta, nuolat atliekami tyrimai ir publikuojami rezultatai. Patariame įrodymais grįstos informacijos ieškoti kompetentingų tarptautinių organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos Komisijos leidiniuose, bei mokslo žurnalų publikacijose.

Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas, todėl kviečiame medikus ir visuomenę domėtis vakcinacija ir aktyviai užduoti klausimus apie skiepais valdomas užkrečiamąsias ligas specialistams. Konsultacijos jau vyksta darbo dienomis telefonu +370 638 53979 (ULAC).

 

Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

 

 

Random Posts