ERKĖS! ERKĖ – KAS TAI?

Erkės – nedideli, voragyvių grupei priklausantys nariuotakojai.  Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė ir  maitinasi. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali siurbti kraują net iki 12 dienų. Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau gyvena miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, lapuočių miškuose. Savo aukos paprastai tyko  įlipusios į žolę apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Peržiemojusios erkės savo aktyvų sezoną dažniausiai pradeda kovo mėnesį ir jis tęsiasi iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios erkės būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio gale iki rugsėjo vidurio. Pavojus tyko ne tik miškuose – dauguma žmonių virusu užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje (sodyboje, kolektyviniame sode, nuosavo namo kieme, miesto parke).

KUO ERKĖS  PAVOJINGOS?

Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša užkratą į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis. Dažniausiai erkės užkrečia  erkiniu encefalitu, borelioze, kitaip  žinoma kaip Laimo liga. Pajutusi kūno šilumą erkė patenka ant žmogaus ar gyvūno  ir įsisiurbia. Žmogus dažniausiai iškart nepajunta erkės įsisiurbimo, nes jis yra neskausmingas. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga tada, kai  įkanda infekuota erkė. Reikia pastebėti ir tai, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

LAIMO LIGA. KAS TAI?

Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti tai – odos paraudimas, raudona dėmelė įkandimo vietoje.  Kiti šiai ligai būdingi simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, sąnarių skausmas,  raumenų skausmas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Visi simptomai labai panašūs į gripo simptomus.  Susirgimas gydomas antibiotikais. Specifiniu skiepų nuo šio susirgimo nėra, imunitetas neįgyjamas (reiškia, kad šią liga galima sirgti pakartotinai). Profilaktika – individualios apsaugos priemonės.

ERKINIS ENCEFALITAS. KAS TAI?

Tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligos  inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Pagrindiniai šios ligos simptomai: raumenų skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, sąmonės sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, traukuliai, paralyžiai. Po šios ligos dažnai lieka liekamieji reiškiniai. Profilaktika – skiepai, po kurių įgyjamas imunitetas 3-5 metams.

KAIP APSISAUGOTI NUO ERKIŲ ĮSISIURBIMO?

  • Vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite: reikia dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines, galvą aprišti skarele ar užsidėti kepurę. Drabužiai turėtų būti šviesesnės spalvos, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę. Grįžę namo apsižiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis ir sprandą, gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ir persirenkite, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
  • Venkite drėgnų, stipriai apaugusių žole vietų , krūmynų, jaunuolynų, teritorijų kur mažai saulės šviesos.
  • Naudokite erkes atbaidančias priemones ( repelentus). Purkškite atviras kūno vietas ir dėvimus rūbus. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo priemonės sudėties bei erkės jautrumo priemonės sudedamosioms dalims. Nepamirškite, kad visų atbaidančių priemonių poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti ir naudoti priemonę kaip nustato gamintojas.
  • Svarbi gyvenamosios aplinkos priežiūra . Erkės nemėgsta tiesioginės saulės, ieško drėgmės, šešėlio, labai mėgsta apleistus krūmynus ir aukštą žolę, todėl rekomenduojama reguliariai tvarkyti aplinką, nupjauti žolę, nepalikti nereikalingų krūmokšnių.
  • Nenaudokite termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.
  • Skiepai – geriausia apsauga nuo erkinio encefalito . Geriausią ir ilgiausią apsaugą nuo erkinio encefalito garantuoja skiepai (tam būtinos 3 skiepų dozės, kurios apie 99 proc. paskiepytųjų sudaro  atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams). Norėdami pasiskiepyti nuo erkinio encefalito kreipkitės į savo šeimos gydytoją

 

KAIP ELGTIS ĮSISIURBUS ERKEI:

  • Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos „sergančios“ ne visada spėja perduoti Laimo ligos sukėlėją. Visgi nelaukite – pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti.
  • Reikia erkę pincetu ( arba pirštais, jeigu tuo metu neturite pinceto) suimti kuo arčiau kūno odos, nesuspaudžiant pilvelio ir staigiu judesiu ištraukti. Įkandimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu, jei galite – dezinfekuokite. Jeigu lieka erkės galvutė – nieko blogo. Ją galima palyginti su rakštimi.
  • Jokių aliejų, riebalų ar panašių užtepimų, sukinėjimų prieš ar pagal laikrodžio rodyklę tikrai neverta griebtis. Pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą.
  • Įsiminkite ar užsirašykite datą, kada įsisiurbusi erkė buvo pastebėta, taip pat stebėkite įkandimo vietą, apie mėnesį stebėti savo sveikatą. Atsiradus karščiavimui ar gripą primenantiems simptomams, paraudimui įkandimo vietoje kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Norvaišienė

 

 

Random Posts

Parašykite komentarą