DIDĖJA SERGAMUMAS VIRUSINIU HEPATITU A

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sergamumo virusiniu hepatitu A (VHA) rodiklis padidėjo 13 kartų lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruoti 27 VHA atvejai, 2016 m. – 2. Visi šių metų susirgimai yra ,,įvežtiniai“, tai yra visi užsikrėtė svečiuodamiesi užsienyje. Susirgimų skaičiaus padidėjimą nulėmė hepatito protrūkiai šeimose, kur nuo užsikrėtusio žmogaus užsikrėtė kiti šeimos nariai.

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Dažniausiai visi susirgimai yra susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos, nevirintas vanduo  yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Virusinis hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. VHA plitimas per maistą yra labai aktyvus Turkijos, Egipto, Tuniso, Maroko, Indijos, Tailando kurortų viešbučiuose.

Užsikrėtus ligos pirmieji simptomai  pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1 – 2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.

Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Hepatito A vakcina rekomenduojama: keliaujantiems  į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis; vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą); dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme; asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos  personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius. Keliaujantiems ir nepasiskiepijusiems žmonėms svarbu laikytis šių principų, padėsiančių išvengti užsikrėtimo: plauti rankas kuo dažniau; nevalgyti termiškai neapdoroto maisto, pjaustytų vaisių, vaisių odelę nulupti; nepirkti maisto iš gatvių prekeivių; negerti vandens iš čiaupo, gerti tik fasuotą buteliukuose vandenį, o jei nėra galimybės – vandenį virinti;  viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus  patiekalus.

 

Panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikta informacija.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Gintarė Pralgauskienė

Random Posts