DEHIDRATACIJA: KAIP PASIREIŠKIA IR KAIP JOS IŠVENGTI

Organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją šių skysčių dalį sudaro paprastas vanduo. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų kiekis taip pat laipsniškai mažėja. Taigi, kai organizmas praranda per

daug vandens (pavyzdžiui, gausiai prakaituojant per karščius), kūne sutrinka skysčių ir kartu elektrolitų pusiausvyra. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi.

Dehidratacijos priežastys. Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją:

  • aukšta organizmo temperatūra sergant (ilgai trunkantis karščiavimas);
  • aukšta aplinkos oro temperatūra (daugiau nei +25+28 °C);
  • ilgai trunkantis fizinis krūvis (vidutinio ar didelio intensyvumo);
  • daugkartinis vėmimas ar viduriavimas;
  • kai kurių medikamentų (ypač stiprių diuretikų) vartojimas;
  • gėrimų su dideliu kofeino kiekiu vartojimas (kofeinas, kaip ir alkoholis, suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus).

Suaugusių žmonių dehidratacijos simptomai.

  • ilgai trunkantis troškulys;
  • išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis;
  • bendras silpnumas;
  • galvos svaigimas;
  • širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
  • vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas;
  • apalpimas;
  • ženkliai sumažėjęs ar visai dingęs prakaitavimas;
  • ženkliai sumažėjęs šlapimo kiekis.

Bendrieji dehidratacijos prevencijos principai. Bendrieji patarimai, kaip išvengti organizmo

dehidratacijos dėl prakaitavimo esant karštam orui ir apsisaugoti nuo galimo perkaitimo:

  • Vasarą, ypač didelių karščių metu, tinkamai susiplanuokite savo veiklą ir visada su savimi pasiimkite vandens. Žinodami, kad bus karšta, teks sportuoti arba fiziškai dirbti, tinkamai tam pasiruoškite.
  • Sportuodami, aktyviai atostogaudami ar dirbdami fizinį darbą lauke (kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistančio kūno), išgerkite daug daugiau skysčių nei paprastai.
  • Kai labai karšta, venkite alkoholio, kadangi alkoholis padidina vandens pasišalinimą iš organizmo. Be to, alkoholis susilpnina gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organizmo perkaitimo simptomus.
  • Karščių metu namuose bei darbe naudokitės ventiliatoriais ir kondicionieriais.
  • Dėvėkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių. Nešiokite šviesų galvos apdangalą.
  • Kai yra nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsidėkite sudrėkintą vėsiu vandeniu rankšluostį, skarą, marškinėlius ar kitą drabužį. Taip efektyviai aušinamas visas kūnas.
  • Nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius.
  • Valgykite daugiau vandens bei mineralų turinčių vaisių ir daržovių, šaltų sriubų bei šaltibarščių.
  • Esant karščiams, svarbiausia pasirūpinti, kad silpnesnės sveikatos, seni žmonės, kūdikiai ir maži vaikai gautų pakankamai skysčių, kadangi jie patys gali būti nepajėgūs to padaryti.

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts