DANTIS VALYTI BŪTINA!

Dantų rūšys.

Dešinėje žandikaulio pusėje esantys dantys yra panašūs į esančius kairėje. Taigi, kiekvienas dantis turi panašios formos ir dydžio porą kitoje žandikaulio pusėje. Kiekviena dantų pora atlieka skirtingas funkcijas: priekiniai dantys padeda atsikąsti maisto, galiniai dantys jį sukramto. Kandžių dantų kiekvienoje eilėje yra po 4 – tai yra mūsų priekiniai dantys. Matomoji dalis primena kalto formą: jie plokšti, tiesūs, aštriabriauniai. Jie padeda atkąsti ir sukramtyti maistą į smulkesnius gabalėlius, kad juos lengviau susmulkintų kiti dantys. Iltinių iš viso yra 4 – 2 viršuje ir 2 apačioje. Šių dantų vainiko ir šaknies forma yra vienoda. Iltys yra ilgiausi dantys. Jie turi tik vieną šaknį ir vieninteliai turi tik vieną smaigalį. Už ilčių esantys dantys vadinami kapliais. Kapliai turi 1–2 šaknis. Taip pat jie vadinami mažaisiais krūminiais dantimis. Jų paviršius plokščias ir turi mažiausiai du gumburus. Kapliai skirti maistui kramtyti ir smulkinti. Šių dantų žmogaus burnoje iš viso yra 8. Krūminiai. Paskutiniai dantys, esantys burnos gale, vadinami krūminiais. Kiekviename žandikaulio kvadrate yra trys krūminiai dantys, taigi, iš viso jų yra 12. Šių dantų paviršius didžiausias, jie padeda sukramtyti ir sumalti maistą. Kai maistą susmulkina krūminiai dantys, jis praryjamas. Krūminiai dantys yra stambiausi, palyginti su kitais. Žandikaulyje šiuos dantis išlaiko 2–4 šaknys. Jų vainiko dalyje dažniausiai yra trys gumburėliai. Tretieji krūminiai dantys dar gerai žinomi kaip protiniai dantys.

Dantų ligos.

Kariesas arba dantų ėduonis – tai unikali dietos ir bakterijų sukelta danties kietųjų audinių liga, kurios pasekmė – tirpstantys ir yrantys kalcifikuoti audiniai. Tai nėra paprasta infekcinė liga. Dantų ėduoniui sukelti reikia keleto veiksnių: angliavandenių, tam tikrų bakterijų, danties ir laiko. Nė vienas veiksnys atskirai negali sukelti ėduonies. Tam tikromis bakterijomis žmogus užsikrečia per seiles. Angliavandenių yra daugelyje maisto produktų. Patys kariesogeniškiausi yra lengvai fermentuojami monoangliavandeniai ir disacharidai. Jų yra net tokiuose maisto produktuose, kurie nėra saldūs: pomidorų ir kituose padažuose, marinatuose, netgi duonoje. Žmogus negali nevalgyti, o tuo labiau atsisakyti angliavandenių (sveikatos specialistai rekomenduoja, kad dietoje būtų 55–60 proc. angliavandenių), todėl mikroorganizmai, esantys burnoje, nuolat gauna jiems reikalingų angliavandenių, fermentuoja juos iki rūgščių ir ardo danties kietuosius audinius.

Pulpitas – danties pulpos uždegimas. Pulpa yra danties viduje, ją supa emalis ir dentinas. Pulpą sudaro minkštieji audiniai, kuriuose yra kraujagyslės ir nervai. Prasidėjus pulpos audinių uždegimui, jie patinsta, pradeda spausti nervą, o tai pasireiškia dideliu skausmu.

Periodontitas – progresuojantis dantenų ir aplinkinių audinių uždegiminis susirgimas. Dėl apnašų kaupimosi apie dantį pirmiausia vystosi dantenų uždegimas, kuris pasireiškia kraujavimu iš dantenų. Dažnai žmonės išsigąsta tokio kraujavimo ir nebevalo dantų, taip padarydami didelę klaidą, nes būtent apnašos ir yra kraujavimo priežastis. Apnašoms mineralizuojantis formuojasi dantų akmenys, kurie pažeidžia gilesnius periodonto audinius. Pažeidžiamas ir ima nykti periodonto raištis, dantenos atšoka nuo dantų, susidaro vadinamosios periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos, minkštos dantų apnašos, akmenys. Dantenas paspaudus, iš kišenių veržiasi pūliai. Ima tirpti žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, tuomet dantys atrodo išilgėję, pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta.

Burnos higiena.

Kad dantys mums kuo ilgiau tarnautų, turime tinkamai juos prižiūrėti. Burnos higienos procedūros padės išvengti dantų ėduonies, palaikys dantenas sveikas, todėl galėsite gerokai ilgiau džiaugtis nuosavais dantimis. Burnos higiena skirstoma į: profesionalią ir individualią (asmeninę). Profesionali burnos higiena atliekama odontologo kabinete. Šią procedūrą reikėtų atlikti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai pas odontologą padės aptikti ėduonį pradiniuose vystymosi etapuose. Individuali (asmeninė) burnos higiena atliekama du kartus per dieną: ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą.

Dantų valymas.

Valome atskirai viršutinio ir apatinio žandikaulio dantis sukamaisiais arba šluojamaisiais judesiais, šepetėlį palenkę 45 laipsnių kampu, kad šereliai palįstų po dantenomis. Valant dantis svarbu neskubėti. Šepetėlio galvutė apima maždaug 2 dantų sritį: patariama rekomenduojamais judesiais valyti apie 5 sekundes vienoje vietoje, kol išvalome visus dantų paviršius: išorinį, kramtomąjį ir vidinį. Šereliais nebrūžinkime dantenų.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts