BIRŽELIO 14 – ĄJĄ DIENĄ MINIMA PASAULINĖ KRAUJO DONORŲ DIENA!

2005 metais 58-toje Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėjoje nuspręsta Pasaulinę kraujo donorų dieną minėti kasmet, birželio 14-ąją, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą.
Kodėl birželio 14-ąją? Šią dieną gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris. Jis sukūrė kraujo grupių sistemą.

Kraujo donorystė – socialinis reiškinys, kai žmogus (kraujo donoras) savanoriškai suteikia savo kraujo: saugojimui kraujo banke, kad šis kraujas vėliau būtų panaudotas, arba tiesioginiam perpylimui esant skubiam atvejui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

 

DUOTI KRAUJO NESKAUDA

Kraujo donorystė naudinga. Tu gali išgelbėti save! Prieš kurį laiką buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, turi galimybę išgyventi gerokai dažniau nei kraujo neduodantys žmonės.

Kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui. Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.

VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Kraujo donorystė saugi

Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse.

 

KAM REIKALINGAS DONORŲ KRAUJAS?

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.

Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti žmonės, o perpylimui naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų.

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.), kraujo ląstelių (apie 40-45 proc., raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės.

KRAUJO REIKŠMĖ ORGANIZMUI LABAI DIDELĖ. PAGRINDINĖS KRAUJO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

  • pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;
  • apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimų traumų metu;
  • kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – palaiko pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.

 

 

KAIP TAPTI DONORU

  1. Žingsnis
  2. Atvykti į Nacionalinio kraujo centro bet kurį padalinį Vilniuje arba kituose miestuose.
  3. Reikia būti tinkamai pasiruošus:
  • pailsėjus;
  • išgėrus daug skysčių;
  • papusryčiavus;
  • nerūkius;
  • išvakarėse ir donacijos dieną nevartojus svaigiųjų gėrimų;
  • nevalgius aštrių, riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų;
  • nedirbus naktį;
  • svarbiausia – geros nuotaikos!!!

Kitas būdas tapti kraujo donoru – ateiti į NKC komamdos organizuojamą kraujo paėmimo vietą.

  1. Žingsnis

1) Atėjus į registratūrą, Jus pasveikins Mūsų nuoširdi padėka už dovanotą kraują ! Šiandien kažkam Jūs išgelbėsite gyvybę !

2) Pateikus asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę nurodantį dokumentą) Jūs būsite užregistruotas VšĮ Nacionalinio kraujo centro Donorų duomenų bazėje.

3) Registratūroje Jums bus pateikta Kraujo donoro apklausos anketa ir Donoro (-ės) sutikimas/nesutikimas duoti kraujo, kuriuos reikės užpildyti.

III. Žingsnis

Prieš duodant kraujo nustatoma: ABO kraujo grupė, rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas, hemoglobino kiekis kraujyje.

Kiekvieną kartą davus kraujo, jis tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga: virusiniu hepatitu B, virusiniu hepatitu C, ŽIV, sifiliu.

  1. Žingsnis

Pas gydytoją! Užpildžius Kraujo donorų apklausos anketą ir Donoro (-ės) sutikimą/nesutikimą duoti kraujo Jūs einate pas gydytoją. Pokalbio metu Jums gali būti užduoti klausimai, kurie svarbūs tiek Jums, tiek ligoniams, kuriems bus perpiltas kraujas. Gydytojas patikrins bendrą Jūsų sveikatos būklę. Neradus sveikatos sutrikimų, leidžiama tapti donoru.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Norvaišienė

 

 

 

 

Random Posts