Balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena

Balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena      

  Balandžio 28 dieną Tarptautinė darbo organizacija (TDO) paskelbė Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena (angl. World Day for Safety and Health at Work). 2017 metais šios dienos šūkis – „Optimizuokime kolekcionavimą ir naudokime darbuotojų saugos ir sveikatos duomenis“ (angl. Optimize the collection and use of OSH data).

Pasak TDO, nacionalinė darbuotojų saugos ir sveikatos kultūra – tai teisė turėti saugią ir sveiką darbo aplinką. Dėl to būtina, kad kuriant saugią ir sveiką darbo aplinką, nustatant darbuotojų teises, atsakomybes bei pareigas, o prevencijos principą laikant aukščiausiu prioritetu, aktyviai bendradarbiautų valdžios institucijos, darbdaviai ir darbuotojai.

Įmonės saugos ir sveikatos kultūrą galima suprasti kaip atskirų darbuotojų ir darbuotojų grupių vertybes, nuostatas, kompetencijas ir elgesį darbe, atspindinčius įmonės požiūrį į darbuotojų saugą ir sveikatą ir su tuo susijusių klausimų sprendimo būdus.

Darbo vietą, kaip sveikatą galinčią stiprinti aplinką, įvardija ir Pasaulio sveikatos organizacija. Darbo vieta tiesiogiai veikia fizinę, psichinę, ekonominę bei socialinę darbuotojo gerovę, o tai  veikia jo šeimos, bendruomenės ir visuomenės sveikatą. Be to, darbo vieta dėl esamos infrastruktūros bei informacijos skaidos galimybių gali padėti pasiekti didelę darbingo amžiaus žmonių auditoriją.

Minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, atkreipkite dėmesį į sveikatos stiprinimo darbo vietose svarbą. Šių dienų rinkos sąlygomis vis daugiau privačių ir viešųjų įstaigų teigia, kad sėkmingai plėtoti verslą būtini sveiki, kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai. Sveikatos stiprinimas darbo vietose kuria saugią ir sveiką darbo aplinką, padeda gerinti darbuotojų sveikatos elgseną, didina pasitenkinimą darbu, mažina patiriamo streso poveikį bei su darbu susijusių, profesinių ligų, nelaimingų atsitikimų tikimybę. Tuo pačiu sveikatos stiprinimo programos gali padidinti veiklos produktyvumą, sumažinti darbuotojų kaitą, nedarbingumo dėl ligų dienų skaičių ar su nedarbingumu susijusias išmokas. Ši nauda yra dar stipresnė mažiau apmokamų darbuotojų ir aukštos rizikos įmonių tarpe. Taigi sveikatos stiprinimas darbo vietose yra būtina tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi prielaida. Juolab, kad vis dažniau kreipiamas dėmesys ir į senėjančią darbo jėgą. Pailgėjus žmonių gyvenimui bei daugėjant vyresnio amžiaus dirbančiųjų, siekiant užtikrinti jų gyvenimo kokybę ir darbingumą, svarbu rūpintis darbingo amžiaus žmonių sveikatos stiprinimu ir neinfekcinių susirgimų prevencija.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog sveikatos stiprinimas darbo vietose yra bendros darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos. Tad inicijuoti ir įgyvendinti darbuotojų  sveikatos stiprinimo programas – kiekvienos šalies atsakomybė.

 

Straipsnyje panaudota Higienos instituto ir Tarptautinės darbo organizacijos informacija

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

 

Random Posts