BALANDŽIO 2 – JĄ MINIMA PASAULINĖ AUTIZMO DIENA

Kasmet balandžio 2-ą dieną minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Šios dienos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į autizmą, kaip į ypač greit plintančią sveikatos problemą, paskatinti ankstyvą šios ligos diagnostiką ir pagalbą. Autizmas – smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris pasireiškia sutrikusia socialine sąveika ir bendravimu, nepakankamais socialiniais įgūdžiais, nepakankamu kalbos ir elgesio išsivystymu ar šio vystymosi sulėtėjimu. Autistai mėgsta įprastą jiems rutiną (pvz., valgymas, apsirengimas, maudymasis) ir vengia naujovių. Autistai sunkiai bendrauja su žmonėmis (ypač verbaliniu būdu), tačiau gali turėti puikią mechaninę atmintį, gebėjimą atlikti matematinius veiksmus, turi dailės ar muzikos gabumų. Nustatyta, kad autizmas turi stiprų genetinį pagrindą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo sindromas nustatomas 1 iš 150 gyventojų.

IŠSKIRIAMI ŠIE AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI:

  • Autistinis sutrikimas (vaikų autizmas, klasikinis autizmas);
  • Aspergerio sindromas;
  • Reto sindromas;
  • Netipiškas autizmas;
  • Kiti dezintegraciniai vaikystės sutrikimai.

Autizmo šiuo metu visiškai išgydyti neįmanoma (vaistais ar kokia nors kita terapija), bet autistui galima padėti prisitaikyti prie gyvenimo, pagerinti gyvenimo kokybę, taikant specialius ugdymo metodus. Ankstyvas autizmo diagnozavimas ir įvairių gydymo ir pagalbos metodų naudojimas autizmo simptomus susilpnina. Lietuvoje taikoma delfinų terapija, kognityvinė elgesio terapija, su vaikais dirba kalbos terapeutai, darbo terapeutai, kineziterapeutai. Kai nepageidaujami simptomai (pvz., agresyvumas) išnyksta, tada koncentruojamas dėmesys į vaiko mokymą, bendravimo įgūdžių lavinimą ir pan. Tikslas – vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė reabilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją visuomenėje.

Psichiatras Dainius Pūras pažymi, kad trejų metų vaikui diagnozavus ligą ir efektyviai gydant, yra 50 %. tikimybė, kad jis septynerių metų eis į mokyklą ir visiškai integruosis.

ŽENKLAI, LEIDŽIANTYS ĮTARTI AUTIZMĄ

Vaikas nereaguoja į savo vardą, negali paaiškinti, ko jis nori; jo kalbos įgūdžiai vystosi lėtai ir neklauso nurodymų; kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias, atrodo, kad kartais vaikas gerai girdi, kartais – ne. Jis nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“), išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai, jam pasireiškia keisti, neįprasti judesiai. Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti), nemoka žaisti su žaisliukais, neatsako šypsena į šypseną, nežiūri į akis, nuolat kartoja tuos pačius veiksmus, atrodo labiau mėgsta žaisti (būti) vienas, ima daiktus tik sau. Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs), tarsi gyvena savo pasaulyje. Vaikas kažkokiu būdu nutildo („išjungia“) aplinkinius. Jis keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita). Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

KELETAS BENDRIAUSIŲ TAISYKLIŲ, KURIŲ REIKĖTŲ LAIKYTIS BENDRAUJANT SU AUTIZMU SERGANČIAIS VAIKAIS

Mylėkite vaiką tokį, koks jis yra; viską darykite vaiko labui; griežtai laikykitės vaikui tinkamo gyvenimo režimo; laikykitės nustatytų kasdienių elgesio ritualų (jie padeda apsaugoti vaiką nuo streso ir įtampos); išmokite suprasti net menkiausius vaiko verbalinius (žodinius) ir neverbalinius (nežodinius – „kūno kalbą“) signalus (ženklus), liudijančius, bet kokį vaiko diskomfortą; dažniau būkite grupėje ar klasėje, kur būna jūsų vaikas. Kalbėkite, bendraukite su vaiku kaip galima dažniau. Sukurkite aplinką, kurioje jam būtų patogu gyventi, mokytis, bendrauti. Kantriai aiškinkite vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudodami paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą ir neleiskite vaikui nuvargti.

AUTIZMO „DOVANOS“

Autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas puikiai sprendžia vaizdines – erdvines užduotis. Šiuos sugebėjimus derėtų vystyti, nes jie kelia taip trūkstamą pasitikėjimą savimi.

Dėlionės. Geriau už savo bendraamžius dėlioja dėliones. Tačiau verta pastebėti, kad vaiką labiau domina ne dėlionės paveikslėlis, o detalių formos.

Kaladėlės. Įprastos ir LEGO kaladėlės tokiems vaikams – itin įdomus užsiėmimas. Iš jų jie kuria didžiulius statinius. Taip yra todėl, kad rūšiuoti išmokti lengva, o tai, ką darai gerai, teikia daug džiaugsmo bei kelia pasitikėjimą savimi. Kompiuteriniai įgūdžiai. Tai sąlygoja puiki regimoji atmintis. Vaikas atsimena visą įvykio ar veiksmo vietą, o ne tik tas dalis, kurios jam buvo svarbios tuo metu. Tai – puiki fotografinė atmintis.

Tai – tik būdingi pavyzdžiai – dažnai pasitaikantys bruožai, kuriais Autizmo spektro sutrikimas „apdovanoja“ vaiką. Visgi, kiekvienas vaikas – tai savita asmenybė. Jis turi savo įgūdžių ir trūkumų rinkinį, kuris yra unikalus. Šiuos įgūdžius ir trūkumus lydi ir unikali vaiko patirtis, kuri taip pat smarkiai įtakoja jo mokymosi gebėjimus. Aišku viena – turinčiam autizmą vaikui pakankami socialiniai įgūdžiai savaime nesivysto. Be pagalbos jis neišmoks komunikuoti, savarankiškai mokytis ir deramai elgtis.

TARP AUTISTŲ – NE VIENAS ŽYMUS ŽMOGUS

Vienokia ar kitokia autizmo forma yra sirgę nemažai žymių žmonių – aktorių, muzikų, dailininkų, įvairių sričių mokslininkų ir netgi Nobelio premijų laureatų. Visus sunku ir išvardinti. Tarp jų – Vernon L. Smith – Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, Japonijos kompozitorius Hikari Oe, Tailando princas Bhumi Jensen, Tailando Karaliaus Bhumibol, žuvęs per 2004 m. žemės drebėjimą Indijos vandenyne.

Taip pat Vernon Lomax Smith, ekonomikos profesorius Chapman universitete Kalifornijoje. Smith kartu su Daniel Kahneman taip pat apdovanotas Nobelio premija ekonomikos mokslų srityje.
Jim Sinclair yra autizmo teisių aktyvistas, kartu su bičiuliais autistais Kathy Lissner Grant ir Donna Williams 1992 m. įsteigęs Tarptautinį autizmo tinklą. Sinclair nekalbėjo iki 12 metų amžiaus.
Fotografinę atmintį turintis didžiulis eruditas Kim Peek buvo Raymond Babbit, suvaidinto Dustin Hoffman „Lietaus žmoguje“, prototipas (tiesa, vėliau jo diagnozė pasikeitė, manoma, kad jis serga Opitz-Kaveggia sindromu).

Šia liga sergantys žmonės dažnai pasižymi neregėtais gabumais, bet reikia rasti raktą, norint jiems padėti įgauti socialinių įgūdžių.

 

Pagal SMLPC informaciją parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Norvaišienė

 

Random Posts