ASKARIDOZĖ

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje užsikrėtusiųjų askaridėmis padaugėjo beveik dešimtadaliu palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruotas 91 askaridozės atvejis, 2016 m. – 84.

Kas yra askaridozė?
Askaridozė – žarnyno kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides.
Kaip žmogus užsikrečia askaridoze?
Žmogus askaridoze užsikrečia, kai subrendę askaridžių kiaušinėliai per burną patenka į žarnyną.

Kaip askaridozė plinta?
Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantys žmonės, kurie su išmatomis išskiria apvaisintus askaridžių kiaušinėlius. Kiaušinėliai patekę ant dirvožemio ar į vandenį per kelias savaites subręsta ir tampa pavojingi žmonėms. Jie užsikrečia nuo nešvarių rankų, valgydami neplautas žalias daržoves, vaisius, uogas, vartodami užterštą atvirų vandens telkinių vandenį ar jame maudydamiesi.  Kiaušinėlius gali paskleisti vėjas, o su dulkėmis jie gali patekti į burną, nosį, į ryklę, nurijus – į žarnyną. Ant maisto askaridžių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, gali pernešti musės, tarakonai bei kiti vabzdžiai.

Kokie pagrindiniai ligos simptomai?
Liga dažnai praeina nepastebėta.  Ji nustatoma atsitiktinai atlikus išmatų tyrimus arba pastebėjus su išmatomis pasišalinusią askaridę. Ligos simptomai dažniau pasireiškia vaikams arba ligoniams, kurių organizme parazituoja daug askaridžių.
Ligos pradžioje, kai lervos migruoja per plaučius yra jaučiamas silpnumas, skauda galvą, greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, kartais šiek tiek pakyla temperatūra, išberia odą. Gali atsirasti krūtinės skausmas,  sausas kosulys, dusulys. Vėliau, kai žarnyne parazituoja jau suaugusios kirmėlės, gali sumažėti apetitas, atsirasti pykinimas, seilėtekis, pilvo skausmai, gali užkietėti viduriai arba prasidėti viduriavimas.

Kaip galima išvengti askaridozės?

  • Visus užsikrėtusius žmones būtina gydyti, nes negydomi ligoniai platina sukėlėjus ir kelia pavojų kitiems.
  • Saugoti sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo žmonių išmatų.
  • Tinkamai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai, nepatektų su gruntiniu vandeniu į šulinius.
  • Tualeto duobėje susikaupusių fekalijų negalima išpilti daržuose ir laukuose. Žmonėms, kurių tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba jų tualetus turėtų ištuštinti specialiosios įmonės.
  • Su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas, pasinaudojus tualetu, po darbo sode arba darže, prieš valgant arba ruošiant maistą.
  • Maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu.
  • Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, jį būtina virinti.
  • Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis.

 

Panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts