AR GALI SAVIKONTROLĖS PRIEMONĖS IR INDIVIDUALUS FIZINIO AKTYVUMO PLANAS PASKATINTI DAUGIAU JUDĖTI?

 

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse apie trečdalį visų mirčių lemia pagrindiniai rizikos veiksniai – fizinis pasyvumas, netinkama mityba ir rūkymas. Įrodyta, kad mažas fizinis aktyvumas yra rizikos veiksnys išsivystyti lėtinėms neinfekcinėms ligoms.

Europos Sąjungos šalyse atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. suaugusių gyventojų, tuo tarpu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse – 42 proc. Mažiausiai juda 40 metų ir vyresni žmonės.

Higienos instituto specialistai, analizavę mokslinius tyrimus, kuriuose pateikti rezultatai apie suaugusiems žmonėms taikomas fizinio aktyvumo intervencijas ir jų veiksmingumą, pastebėjo, kad savikontrolės priemonės padeda keisti žmonių fizinio aktyvumo elgseną, tačiau praktikoje šios priemonės taikomos retai. Atlikus mokslinių tyrimų, vykdytų JAV ir Europos šalyse apžvalgą nustatyta, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos fizinio aktyvumo intervencijos, kurias sudaro savikontrolės priemonė – žingsniamatis ar kita priemonė fiziniam aktyvumui registruoti, kelios vidutinės trukmės (apie 30 min.) individualios konsultacijos ir individualaus fizinio aktyvumo planas ar ėjimo programa gali paskatinti suaugusiuosius asmenis būti fiziškai aktyvesniais.

Remiantis atliktos apžvalgos rezultatais sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti ar tokią aktyvumo intervenciją tikslinga perkelti į Lietuvą. Prieš pateikiant atsakymą, specialistai mano, kad būtų prasminga atlikti fizinio aktyvumo intervencijos ekonominį vertinimą. Ir tik gavus bandomojo tyrimo rezultatus būtų galima daryti išvadas apie minėtos intervencijos įgyvendinimo Lietuvoje tikslingumą.

Parengta pagal Higienos instituto pateiktą informaciją.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Jokubauskė

Random Posts