APIE SAVIŽUDYBES – NEBIJOKIME KALBĖTI!

„Mirtis atsiskleidžia kaip praradimas, bet daugiau patiriamas liekančių gyventi.“ – D. Heidegger

Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija (TSPA) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2003 metais nutarė, kad nuo 2004 metų rugsėjo 10-ji diena bus minima kaip PASAULINĖ SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS DIENA. Lietuvoje, kaip žinia, savižudybių rodikliai yra vieni aukščiausių visoje Europoje. Pastaruosius penkerius metus šis rodiklis Lietuvoje yra tris kartus didesnis, nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

Akmenės rajone, 2014 m. buvo užregistruota net 6 savižudybių skaičiai. Savo noru iš gyvenimo pasitraukė 5 vyriškos lyties atstovai ir 1 moteris.

KODĖL ŽMONĖS ŽUDOSI?

Savižudybė – sukrečiantis ir dažnai sunkiai suprantamas įvykis. Nusižudžius žmogui pirmiausia natūraliai kyla klausimas – „kodėl“? O žinojimas, jog žmogus iš prigimties linkęs išlikti gyvu, neleidžia suprasti, kas nutinka, kad jis nusižudė.

Nors dažnai kalbant apie nusižudžiusįjį priežastimi laikomas paskutinis skausmingas įvykis (neišlaikytas egzaminas, darbo netekimas, pyktis su antrąja puse ir pan.), iš tiesų negalima pasakyti, jog žmogus nusižudė, nes jį paliko mergina, ar dėl to, kad jis neteko darbo. Vienos priežasties privedusios prie tokio poelgio dažniausiai nebūna. Savižudybė yra procesas – prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba, jog žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia. Tuomet vienintelis dalykas, apie ką žmogus galvoja – kaip nebejausti, o vienintelis matomas būdas – savižudybė.

KAIP GALIU PADĖTI SAU, JEIGU KYLA MINČIŲ APIE SAVIŽUDYBĘ?

Šiuo metu išgyvenate sunkų savo gyvenimo etapą? Galbūt esate netekęs vilties, liūdnas, sumišęs, pasimetęs, galbūt kyla minčių apie savižudybę. Net jei šią akimirką atrodo, kad viskas yra beviltiška, su laiku ir reikiama pagalba Jūs galit įveikti savo sunkumus. Kalbėkitės apie savo jausmus ir mintis, nes neprivalote viso to išgyventi vienas. Jei nerandate artimų žmonių, su kuriais galėtumėte pasikalbėti, visuomet galite paskambinti į PAGALBOS LINIJĄ, kur visą parą budintys savanoriai suteiks Jums galimybę atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis.

JAUNIMO LINIJA: jaunimolinija.lt

Tel. nr. 8 800 28888,

Darbo laikas: kadien, visa parą.

VAIKŲ LINIJA: vaikulinija.lt

Tel. nr. 116111,

Darbo laikas: kasdien, 11-23 val.

VILTIES LINIJA: (psichologinė pagalba suaugusiems)

paklausk.kpsc.lt

Tel. nr. 8 800 60 700,

Darbo laikas: kasdien, visą parą.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA:

moters-pagalba.lt

Tel. nr. 8 800 66366,

Darbo laikas: kasdien, 10:00 – 21:00 val.

Nepamirškite, jog tai, ką išgyvenate šiuo metu, yra laikina būsena, ir, kad ateityje viskas gali būti kitaip!

KAIP GALITE PASTEBĖTI SAVIŽUDYBĖS RIZIKĄ?

Apie savižudybę galvojantis žmogus dažnai yra kamuojamas labai prieštaringų jausmų. Jis gali jaustis pasimetęs, vienišas, išsigandęs, liūdnas, bejėgis savo beviltiškoje situacijoje, o vienintelį būdą, kaip to nebejausti, mato savižudybę. Tačiau tuo pačiu metu toks žmogus turi ir noro gyventi, nes dažniausiai jo tikslas – nebejausti, o ne numirti. Svarbu nepamiršti, jog apie savižudybę galvojantis dar nėra nusprendęs mirti, jis jaučiasi sumišęs, nemato kitų išeičių, tačiau giliai viduje neretai tikisi būti išgelbėtas, tad vienokiais ar kitokiais būdais gali pranešti apie savo mintis.

  • Pirmiausia apie savižudiškas mintis gali signalizuoti žmogaus pasikeitusi savijauta. Jis gali atrodyti apimtas nevilties, liūdnas, užsisklendęs, pesimistiškas.
  • Pasikeitusi savijauta gali atsispindėti ir jo elgesyje: jo gali nebedominti anksčiau mėgstama veikla, jis gali atrodyti viskam abejingas, apsileisti ar elgtis rizikingai, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė.
  • Domėjimasis savižudybės būdais bei priemonėmis ar perdėtas domėjimasis mirties tema taip pat yra vienas iš rizikos ženklų.
  • Labai svarbu sureaguoti, jei po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga, be jokios svarios priežasties, atrodo daug linksmesnis, žvalesnistoks pasikeitimas galėjo įvykti todėl, jog žmogus nusprendė nusižudyti, o radęs savo problemų sprendimo būdą jaučia palengvėjimą.
  • Dažnai galvojantis apie savižudybę tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo mintis. Jis gali prabilti apie gyvenimo beprasmybę, jog nieko nebenori, nebegali taip gyventi, nori, jog viskas baigtųsi.

Suinteresuotumas, jautrumas, sumanumas, gebėjimas pasirūpinti kitu žmogumi, įsitikinimas, kad GYVYBĘ VERTA SAUGOTI – tai pagrindinės nuostatos, kuriomis vadovaudamiesi galime padėti išvengti savižudybės!

Parengė: Justina Kazickaitė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, panaudojant kitų informacinių šaltinių medžiagą: http://www.nebijokkalbeti.lt/

 

Random Posts