3–7 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ DANTŲ PRIEŽIŪRA

 

Vaiką reikia pratinti valytis dantukus nuo mažų dienų, tačiau iki 6-8 metų dantis jam turi valyti tėvai. Kol mažylis nemoka rašyti, jo rankytės judesiai dar nėra pakankamai išlavinti ir jis to negali atlikti savarankiškai. Išmokus rašyti pradedami ugdyti rankų motoriniai įgūdžiai – tik tada vaikas gali pradėti savarankiškai valytis dantis. Iki šio amžiaus vaikas dar nežino valymo sistemos, dažnai išvalo tik priekinius dantukus, o ne visus paviršius.

Jaunesniems vaikams dantukus turi valyti tėvai,  5-7 metų vaikams galima leisti bandyti  pačiam valytis dantukus – taip bus skatinami valymo įgūdžiai, po to dantukų valymą baigia tėvai. Palaipsniui  vaikas po truputį turi perimti atsakomybę už savo burnos sveikatą, tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė yra būtini.  Bedygstantys nuolatiniai dantys nesiekia sukandimo linijos, dantų šepetėlių šereliai nesiekia ir neišvalo tokių dantų kramtomųjų paviršių. Nuolatinis apnašų buvimas yra pražūtingas tokiems nesubrendusiems, menkai mineralizuotiems dantims. Norint išvalyti šių dantų kramtomąjį paviršių, dantų šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui ir kiekvieną dantį valyti atskirai. Ši procedūra ypač svarbi 5-7 gyvenimo metais, kai dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Labai svarbu pastebėti pirmųjų nuolatinių krūminių dantų dygimą  ir juos pradėti valyti tuoj pat jiems prasikalus. Pilnai išdygus šiems dantukams juos rekomenduojama padengti silantais – tai spec. medžiaga, įliejama į dantų vagelės, kuri užpildo įdubimus, neleidžia užsilaikyti maistui ir apnašui ir išskiria fluorą, taip sutvirtindama dantį. Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa, kurios metu vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai dantukai silantais dengiami nemokamai.

Svarbu pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį bei dantų pastą. Dantų šepetėlis vaikams turi būti parenkamas pagal amžių ir rankos dydį. Jo galvutė turėtų būti 2–2,5 cm ilgio ir 10 mm pločio, minkštais šereliais, pagamintais iš aukščiausios kokybės sintetinio pluošto, kad valant dantis šepetėlis nepažeistų dantenų ir dantų emalio, būtų higieniškas ir patogus naudoti. Kas 3 mėnesius dantų šepetėlis turi būti keičiamas nauju.

Šio amžiaus vaikams, jei jų visi dantys sveiki, rekomenduojama dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Fluoras – pagrindinis veiksnys, nulemiantis danties atsparumą ėduoniui. Fluoridai naudojami dantų ėduonies kontrolei ir profilaktikai. Jie skatina emalio mineralizaciją, didina atsparumą, slopina rūgščių formavimąsi apnašose. Ypač svarbu, kad vaikai gautų pakankamai fluoro dantų kaitos periodu, nes besiformuojančių dantų emalis yra labai imlus fluorui. Dalis fluoro į organizmą patenka kartu su maistu, geriant vandenį, arbatą, naudojant fluoruotą druską, taip pat nemažai fluoro yra daržovėse, ypač kopūstuose. Tačiau dažnai šio kiekio neužtenka, kad būtų užkirstas kelias ėduoniui atsirasti, todėl būtina naudoti papildomus fluoro šaltinius. Jei vaikas turi ėduonies pažeistų dantų, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra didesnis nei 1000 ppm fluoro kiekis. Dantų pastos ant dantų šepetėlio turėtų būti žirnio dydžio. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis.

Labai svarbi ir vaikų mityba. Įrodyta, kad angliavandeniai daugiausiai lemia formuojantis ėduoniui. Cukrus yra svarbiausias dantų ėduonies formavimosi veiksnys, todėl jos suvartojimas turėtų būti mažinamas. Taip pat reikėtų sumažinti užkandžiavimų dažnį. Kuo ilgiau maisto dalelės užsilaiko ant dantų paviršių, kuo dažniau užkandžiaujama, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys kariesas. Reikėtų vengti ir lipnių, gerai ant dantų užsilaikančių produktų, ir kuo daugiau vartoti rupesnio, kietesnio maisto, skatinančio savaiminį burnos apsivalymą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.

 

Parengta naudojantis Lietuvos Respublikos odontologų rūmų rekomendacijomis

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Gintarė Pralgauskienė

Random Posts