2019 M. ORO KOKYBĖS TYRIMŲ ZONOJE APŽVALGA

 

2019 m. vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija Lietuvos zonos teritorijoje esančiose miestų oro kokybės tyrimų stotyse viršijo ribinę vertę nuo 4 iki 23 dienų, t.y. niekur nebuvo viršyta leistina 35 dienų per metus riba. Dažniausiai KD10 paros ribinė vertė buvo viršijama transporto įtaką atspindinčioje Klaipėdos Šilutės pl. oro kokybės tyrimų stotyje (23 dienas). Žemaitijos kaimo foninėje oro kokybės tyrimų stotyje nustatyti 2 ribinės vertės viršijimo atvejai. Daugiausia viršijimo atvejų stotyse užfiksuota balandžio–rugsėjo mėn.

Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija zonos oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 12 iki 27 µg/m3 ir neviršijo ribinės vertės. 2019 m. sausis pasižymėjo šaltais orais, tačiau pirmuosius 2 dešimtadienius netrūko kritulių, buvo vėjuota. Trečiąjį dešimtadienį sausesnėmis, ramesnėmis dienomis, esant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms, Naujoje Akmenėje nustatytas 1 KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejis. Daugiausia įtakos KD10 koncentracijos padidėjimui turėjo teršalai, išmetami energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, transporto.

2019 m. maksimali ozono 8 valandų vidurkio koncentracija Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyse siekė 124–140 µg/m3, o Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos foninėse stotyse – 134–156 µg/m³ ir po 1–5 dienas viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę.

Siektina ozono vertė neviršyta nei vienoje stotyje – vidutinis metinis dienų, kai maksimali 8 valandų vidurkio koncentracija buvo didesnė už 120 µg/m3, skaičius per 2017–2019 m. laikotarpį siekė 2–3 dienas, t. y., neviršijo leistinos 25 dienų ribos.

2019 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija siekė 6,1–15,6 µg/m3 ir neviršijo ribinės vertės (25 µg/m³). Naujojoje Akmenėje vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija siekė 7,9 µg/m³. Palyginti su 2018 m., šio teršalo vidutinė koncentracija sumažėjo 18 %. Didžiausias oro užterštumas KD2,5 fiksuotas balandį, kai vidutinė mėnesio koncentracija siekė 15,5 µg/m³. Mažiausia vidutinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija šioje stotyje nustatyta liepą ir buvo lygi 4,1 µg/m³. Vertinant ilgesnio periodo (2009–2019 m.) duomenis, Naujosios Akmenės oro kokybės tyrimų stotyje pastebima kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos mažėjimo tendencija.

 

2019 m. Klaipėdos Centro, Šiaulių ir Aukštaitijos oro kokybės tyrimų stotyse vidutinė metinė benzo(a)pireno koncentracija neviršijo nustatytos siektinos vertės. Didžiausios šio teršalo koncentracijos užfiksuotos šildymo sezono metu.

2019 m. azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido ir švino koncentracijos neviršijo ribinių verčių.

2019 m. arseno, nikelio, kadmio vidutinės metinės koncentracijos zonos oro kokybės tyrimų  stotyse neviršijo siektinų verčių.

2019 m. zonos teritorijoje daugelis oro kokybės rodiklių buvo geresni nei 2018m. – daugelyje tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, anglies monoksido, benzeno, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir ozono koncentracijos.

Dažniausiai oro kokybės standartų neatitinkanti KD10 koncentracija buvo nustatoma sausais orais pasižymėjusiu šiltuoju metų laiku (balandžio–rugsėjo mėn.), kai didžiausią įtaką oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimui turėjo transporto išmetami teršalai bei pakeltoji tarša (keliamos dulkės nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių). Dujinių teršalų koncentracija didesnė buvo šaltuoju metų laiku (sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėn.), kai teršalų koncentracijų padidėjimą aplinkos ore daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai. Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų efektyviau sumažinti oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos beikietojo kuro deginimo.

 

 

Straipsnyje panaudota Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

 

Random Posts