2018 M. ORO KOKYBĖS TYRIMŲ APŽVALGA

Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai. KD10 dalelės (kurių dydis ore yra mažesnis nei 10µm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

Šiuo metu KD2.5 dalelės laikomos sukeliančiomis dar didesnę grėsmę sveikatai. Didesnės dalelės nėra tiesiogiai įkvepiamos ir iš oro pakankamai efektyviai gali būti pašalinamos sedimentacijos būdu.

KD10 ir KD2.5 į orą išskiriamos iš dviejų pagrindinių šaltinių. Pirmasis yra tiesioginis kietųjų dalelių išmetimas į orą iš daugybės šaltinių, tokių kaip kuro deginimas (transportas, energijos gavyba, pramonė), dirvos erozija, vėjo pustomos dulkės ir mechaninis smulkinimas (pavyzdžiui kasyba, statybos). Iš šių šaltinių išmetamos kietosios dalelės vadinamos „pirminėmis“. Antrasis šaltinis tai kietųjų dalelių formavimasis atmosferoje tarpusavy reaguojant kitiems teršalams, pvz. sieros dioksidui, azoto oksidams ir amoniakui, kurie suformuoja kietus sulfatus ir nitratus, bei LOJ, kuriems oksiduojantis susidaro organiniai aerozoliai.

Smulkiosios dalelės gali būti pernešamos giliai į plaučius, kur jos gali sukelti uždegimą ir pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. Be to, į plaučius jos gali pernešti kancerogeninius junginius. Kasdieniai PM10 arba PM2.5 dalelių koncentracijos ore pokyčiai siejami su kasdieniais mirties atvejų pokyčiais, hospitalizacijos dėl kvėpavimo takų ir širdies veiklos sutrikimų bei astmos simptomų skaičiumi. Taršos kietosiomis dalelėmis būdai susiję su taršos iš mobiliųjų šaltinių mažinimu. Pramonės įmonėse gali būti keičiami gamybos procesai, papildomai pritaikomi „vamzdžio galo“ sprendimai arba keičiama kuro rūšis.

2018 m. pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8-iose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: didžiuosiuose zonos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

Vertinant ilgesnio periodo – 2003–2018 m. – duomenis, Klaipėdoje Šilutės pl., Mažeikių ir Naujosios Akmenės stotyse pastebima KD10 koncentracijos didėjimo. Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų zonos OKT stotyse užfiksuota šaltuoju metų laiku (sausio-kovo ir spalio-gruodžio mėn.): Klaipėdos Šilutės pl. stotyje šiuo laikotarpiu nustatyta 64 %, Klaipėdos Centro, Šiaulių, Mažeikių ir Kėdainių stotyse nuo 76 iki 87 %, o Panevėžyje ir Naujojoje Akmenėje – 100 % metinio viršijimo atvejų skaičiaus. Pagrindinės ribinės vertės viršijimo priežastys – 1) energetikos įmonių bei individualių namų šildymo įrenginių tarša; 2) transporto tarša.

2018 m. kovo mėnuo pasižymėjo žiemiškais orais, orus dažnai lėmė anticiklonai ar aukštesnio slėgio sritys. Laikotarpiais, kai vyravo nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos, oro užterštumą kietosiomis dalelėmis didino ne tik šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai, bet ir pakeltoji bei transporto tarša. Be to, įsivyravus pietų krypčių oro srautams kelias dienas papildomas teršalų kiekis galėjo būti atneštas iš kitų Europos regionų ir dar padidinti KD10 koncentraciją aplinkos ore.  Šį mėnesį Klaipėdos Šilutės pl. OKT stotyje KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę 7 dienas, Klaipėdoje Centre ir Šiauliuose nustatyta po 3 tokius atvejus, Mažeikiuose – 2, Panevėžio Centro, Mažeikių ir Naujosios Akmenės stotyse – po 1.

 

 

Kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija 2018 m. matuota Klaipėdos Šilutės plento bei Naujosios Akmenės ir kaimo foninėse Aukštaitijos bei Žemaitijos OKT stotyse. Pagal teisės aktų reikalavimus KD2,5 koncentracijos vertinimui nustatyta vidutinė metinė ribinė vertė (25 µg/m³), įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d.

Naujosios Akmenės stotyje KD2,5 koncentracija buvo matuojama naudojant pamatinį matavimo metodą, šie duomenys labai svarbūs vidutinio poveikio rodiklio paskaičiavimui ir nacionalinio poveikio sumažinimo uždavinio įgyvendinimui. Reikalavimai vertinti vidutinio poveikio rodiklį ir įgyvendinti su juo susijusį nacionalinį poveikio sumažinimo uždavinį taip pat įtvirtinti ES ir Lietuvos teisės aktuose.

Naujojoje Akmenėje vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija siekė 9,6 µg/m³. Palyginti su 2017 m., šio teršalo vidutinė koncentracija padidėjo 37 %. Didžiausias oro užterštumas KD2,5  fiksuotas vasarį, kai vidutinė mėnesio koncentracija siekė 19,7 µg/m³. Mažiausia vidutinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija šioje stotyje nustatyta spalio mėnesį ir buvo lygi 4,5 µg/m³.

 

Straipsnyje panaudota Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Čijunskaitė

 

 

 

Random Posts