Ką verta žinoti apie prostatos vėžį?

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Viena iš jų – prostatos vėžio prevencinė programa. Šioje prevencinėje programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai), o tuo atveju, jeigu prostatos vėžiu sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Be to, jei vyras ir nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Deja, bet Lietuvos vyrų, kurie pagal amžiaus grupę gali nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio, išsitiria tik vienas iš keturių.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje ir Europoje, be to ja sergančiųjų daugėja kasmet. Todėl norime paraginti vyrus nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją bei pasitikrinti sveikatą.

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma jau apie 2000 naujų atvejų ir sergamumas šia liga nuolat auga. Prostatos vėžys paprastai aptinkamas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 metų, iki to amžiaus pasitaiko retai. Prostatos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, taigi būtent jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.

Priežastys
Kaip minėta, prostatos vėžiu serga vyresnio amžiaus vyrai, naujų šio vėžio atvejų nustatoma vis daugiau. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, daugėja ir vyresnio amžiaus vyrų, kurie ir gali susirgti šia liga. Be to, nuolat vis didesniam vyresnio amžiaus vyrų skaičiui atliekami tyrimai, kurie leidžia greičiau aptikti prostatos vėžį. Nors tikrosios prostatos vėžio atsiradimo priežastys dar neaiškios, yra žinoma keletas rizikos veiksnių susirgti šia liga:
-vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu, turi šiek tiek didesnę šios ligos riziką;
-jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu, ypač jei jos susirgo būdamos mažiau nei 40 metų amžiaus, tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną. Tos šeimos vyrai gali turėti padidėjusią prostatos vėžio riziką;
-pastebėta, kad kai kurių etninių grupių žmonės turi didesnę prostatos vėžio riziką, pavyzdžiui, negridai gerokai dažniau serga šia liga nei europidai. Tarp mongolidų vyrų prostatos vėžys – reta liga;
-gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didina prostatos vėžio riziką.

Gydymas
Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo to, ar vėžys apima tik prostatą, ar jau yra išplitęs. Gali būti taikomi šie metodai:
-radikali – pašalinama prostata;
-radioterapija – taikoma išorinė arba naudojamas implantas.
Jeigu vėžys išplitęs, tuomet reikia siekti, kad vyriškieji hormonai nestimuliuotų vėžinių ląstelių augti. To siekiama taikant šiuos metodus – chirurginiu būdu, skiriamos goserlino ir leuprolido injekcijos.
Šiuo metu kuriami nauji vaistai, kuriais tikimasi kontroliuoti įsisenėjusį prostatos vėžį.

ĮDOMU
Pomidorai bei iš jų pagaminti produktai, kaip kečupas, apsaugo nuo prostatos vėžio. Taip veikia pomidoruose esanti medžiaga likopenas.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas
Airidas Povilas Stasiulis

Random Posts