SKENDIMAS – IŠVENGIAMAS NELAIMINGAS ATSITIKIMAS

Artėjant vasarai vyksime ilsėtis prie įvairių vandens telkinių, o gegužės ir birželio mėnesiai – patys pavojingiausi dėl to, kad padaugėja skendimo atvejų savaitgaliais. Neapgalvoti veiksmai, nesaugus elgesys vandenyje gali pasibaigti nelaime. Skendimas – tai tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, todėl tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita.

Truputi statistikos
Per paskutinį penkmetį skendimai sudarė 4 proc. visų mirčių tarp vaikų nuo 1 iki 14-os metų amžiaus. 2016-2020 metais Lietuvoje iš viso nuskendo 31 vaikas. 2020 metais atsitiktinių paskendimų buvo užfiksuota 2 atvejai, vaikų amžiaus grupė buvo 5-9 metai.
Nuo 2001 m. iki 2020 m. Akmenės rajono savivaldybėje registruotas vienas atsitiktinis paskendimas 1-14 amžiaus metų vaikų grupėje. Vienas 5-9 metų amžiaus grupėje paskendo 2018 metais.

Galimos skendimų priežastys:

  1. Sveikatos būklės pablogėjimas;
  2. Drumstas vanduo (didina galimybę atsitrenkti į vandenyje esančius objektus);
  3. Jėgų pervertinimas plaukiant didelius atstumus;
  4. Maudymasis apsvaigus (vartojant psichoaktyvias medžiagas);
  5. Iškritimas iš valties (laivo ar baidarės) ar nukritimas nuo pripučiamo čiužinio;
  6. Vandens telkinys gali atrodyti gilesnis nei iš tiesų yra.

 

Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.

  • Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
  • Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
  • Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks specializuota pagalba.

Pradinio gaivinimo seka:
Gelbstintieji įpūtimai. Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai didelis dėmesys yra skiriamas gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme. Įpūtimas turi trukti apie 1 sekundę ir būti efektyvus – turi pakilti ir nusileisti krūtinės ląsta.  Reikia atlikti 5 gelbstinčiuosius įpūtimus. Atlikti įpūtimus skenduoliui gali būti ne taip ir paprasta, nes kvėpavimo takuose yra didesnis pasipriešinimas.
Krūtinės ląstos paspaudimai. Jei auka nesureagavo į 5 gelbstinčiuosius įpūtimus, ji turėtų būti paguldyta ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs. Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kaip ir atliekant standartinį pradinį gaivinimą. Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas. Taigi, įpūtimai šiuo atveju yra labai svarbūs – vien tik krūtinės paspaudimai nepadės.
Automatinė išorinė defibriliacija (AED). Išorinį automatinį defibriliatorių naudokite tik po pradinio gaivinimo veiksmų. Nusausinkite nukentėjusiojo krūtinę, uždėkite elektrodus ir sekite AED garsinius ar vaizdinius nurodymus.

Paplūdimio vėliavų reikšmė
Labai svarbu, kad kiekvienas poilsiaujantysis prie jūros mokėtų atskirti paplūdimio vėliavų reikšmes:
ŽALIA VĖLIAVA – maudytis saugu, rizika itin menka.
GELTONA VĖLIAVA – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti   itin budriems.
RAUDONA VĖLIAVA – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
RAUDONAI GELTONA VĖLIAVA – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

Patarimai, kad šis maudymosi sezonas būtų saugus, tiek vandenyje, tiek prie vandens:

  • Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.
  • Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
  • Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Saugaus poilsio išvengiant nelaimingų atsitikimų!

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Justina Jagminienė

Random Posts

  • AŠ ŠVARUS

      Rugsėjo mėnesį ikimokyklinio ugdymo skyriuje ,,Kregždutė“ vyko  pamokėlės apie  švarą ir tvarką. Asmeninės higienos laikymasis yra svarbus visiems, ypač […]

  • KVIEČIAME Į PASKAITĄ !!!
  • VEIKSMO SAVAITĖ BE PATYČIŲ

    2015 m. kovo 23 – 27 dienomis Ventos gimnazijoje buvo vykdoma akcija „Veiksmo savaitė be patyčių“. 1 – 4 klasių […]

  • Visų svajonė – BŪTI SVEIKIEMS!

    Visų svajonė – BŪTI SVEIKIEMS! Tačiau rudenėjant ir vėstant orams vis dažniau persišaldome. Kartu su į „Saulėtekio“ progimnazijos mokyklinius suolus […]